„Savitarpio išganymo judėjimas“ (Movement for the Restoration of the Ten Commandments of God), dažnai vadinama Savitarpio išganymo bažnyčia, buvo apokaliptinė religinė sekta, veiksusi Ugandoje XX a. pabaigoje. 2000 m. kovo 17 d. Kanungu mieste įvyko masinė tragedija, kai apie 778 sektos nariai žuvo per gaisrą arba buvo nužudyti, laikoma viena didžiausių religinių savižudybių ir žudynių Afrikos istorijoje.
„Savitarpio išganymo judėjimas“ buvo įkurtas 1989 m. Ugandoje, vadovaujamas Josepho Kibwetere, buvusio katalikų mokytojo, ir Credonios Mwerinde, kuri teigė patirianti Mergelės Marijos regėjimus. Sekta sujungė katalikybės elementus, apokaliptinius įsitikinimus ir griežtą Dešimties Dievo įsakymų laikymąsi. Pagrindinės doktrinos:
- Pasaulio pabaiga: Sekta tikėjo, kad 2000 m. sausio 1 d. įvyks apokalipsė, o išsigelbės tik tie, kurie griežtai laikysis įsakymų.
- Asketizmas: Nariai gyveno griežtoje disciplinoje, atsisakydami materialių gėrybių, laikydamiesi celibato ir minimaliai bendraudami (kartais net draudžiama kalbėti).
- Mergelės Marijos kultas: Mwerinde regėjimai buvo laikomi dieviškais nurodymais, o sekta garbino Mariją kaip išganymo tarpininkę.
- Izoliacija: Sekta kūrė uždaras bendruomenes, atskirdama narius nuo šeimų ir išorinio pasaulio.
Sekta traukė tūkstančius pasekėjų, daugiausia neturtingų katalikų, ieškančių dvasinio tikslo AIDS krizės ir ekonominių sunkumų fone. Jos būstinė buvo Kanungu, kur nariai gyveno komunose, atiduodami savo turtą lyderiams.
1999 m. pabaigoje sekta paskelbė, kad pasaulio pabaiga įvyks 2000 m. sausio 1 d. Kai pranašystė neišsipildė, daugelis narių pradėjo abejoti lyderiais, o kai kurie reikalavo grąžinti savo turtą. Spaudimas lyderiams, ypač Kibwetere ir Mwerinde, didėjo, ir, manoma, jie suplanavo masinį aktą, kad išlaikytų kontrolę ir „įvykdytų“ savo mokymus.
2000 m. kovo 17 d. Kanungu bažnyčioje įvyko gaisras, kuriame žuvo apie 778 sektos nariai, įskaitant vaikus. Oficialiai įvykis buvo laikomas masine savižudybe, tačiau tyrimai atskleidė sudėtingesnę situaciją:
- Bažnyčios langai ir durys buvo užkalti, o kūnai rasti su nudegimų ir smurto žymėmis, rodančiomis galimas žudynes.
- Prieš gaisrą buvo rasta šimtai sektos narių kūnų masinėse kapavietėse aplink Kanungu, kas rodo, kad lyderiai galėjo sistemingai žudyti nesutinkančius narius.
- Manoma, kad Kibwetere ir Mwerinde inscenizavo savo mirtį ir pabėgo, nors jų likimas lieka neaiškus.
Tragedijos mastas šokiravo Ugandą ir pasaulį, o tikslus aukų skaičius tebėra diskutuojamas, svyruojantis nuo 778 iki daugiau nei 1000.
Masinę tragediją lėmė keli veiksniai:
- Apokaliptinis fanatizmas: Sekta tikėjo, kad pasaulio pabaiga neišvengiama, o mirtis yra kelias į išganymą.
- Lyderių manipuliacija: Kibwetere ir Mwerinde naudojo religinę baimę ir autoritetą, kad kontroliuotų narius, o neišsipildžiusi pranašystė galėjo paskatinti kraštutinius veiksmus.
- Socialiniai veiksniai: AIDS krizė, skurdas ir politinis nestabilumas Ugandoje padarė žmones pažeidžiamus sektos pažadams apie išsigelbėjimą.
- Izoliacija: Uždara bendruomenė ir griežta disciplina atkirto narius nuo išorinio pasaulio, sustiprindama priklausomybę nuo lyderių.
„Savitarpio išganymo judėjimo“ tragedija turėjo reikšmingų pasekmių:
- Religinių sektų reguliavimas: Ugandos vyriausybė sugriežtino religinių grupių priežiūrą, siekdama užkirsti kelią panašioms tragedijoms.
- Visuomenės sukrėtimas: Įvykis atskleidė religinio fanatizmo pavojus ir paskatino diskusijas apie psichikos sveikatą ir socialinę atsakomybę.
- Tarptautinis dėmesys: Tragedija sulaukė pasaulinės žiniasklaidos dėmesio, lyginama su Jonestowno žudynėmis, ir tapo religinių kultų pavojaus simboliu.
- Kultūrinis poveikis: Įvykis įkvėpė dokumentinius filmus ir akademinius tyrimus apie apokaliptines sektas Afrikoje.
Iš sektos dokumentų, rastų po tragedijos (apie 1999 m.):
„The world will end in fire, and only the faithful who obey the Commandments will ascend to Heaven with the Virgin Mary.“
(Vertimas: „Pasaulis baigsis ugnimi, ir tik ištikimieji, laikantys Įsakymų, pakils į dangų su Mergele Marija.“)
„Savitarpio išganymo bažnyčia“ ir Kanungu tragedija yra skaudus religinio fanatizmo, apokaliptinių įsitikinimų ir manipuliacijos pavyzdys. Josepho Kibwetere ir Credonios Mwerinde vadovaujama sekta, žadėjusi išganymą per griežtą paklusnumą, pavirto mirties mašina, nusinešusia šimtus gyvybių. Šis įvykis primena apie pavojus, kylančius iš nekritiško tikėjimo ir socialinės izoliacijos, pabrėždamas būtinybę apsaugoti pažeidžiamas bendruomenes nuo destruktyvių kultų.