Enciklika „Auspicia Quaedam“ buvo paskelbta 1948 m. gegužės 1 d. Ją parašė popiežius Pijus XII, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1939 iki 1958 metų. Tai buvo keturioliktoji jo enciklika, paskelbta dešimtaisiais jo pontifikato metais.
Lietuviškai ši enciklika dažniausiai vadinama „Kai kurios viltys“ arba „Apie maldas už taiką ir Palestinos klausimo sprendimą“. Pavadinimas atspindi pagrindinį dokumento tikslą – skatinti maldas už taiką pasaulyje, ypač Palestinoje, ir prašyti Dievo bei Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo.
Enciklika buvo parašyta po Antrojo pasaulinio karo, kai pasaulis vis dar kentėjo nuo karo padarinių. Nors karas buvo pasibaigęs, taika dar nebuvo įsitvirtinusi žmonių širdyse. Be to, 1948 m. Palestinoje kilo ginkluotas konfliktas, kuris kėlė grėsmę šventosioms vietoms ir regiono stabilumui.
Popiežius Pijus XII siekė:
- Skatinti visuotinę maldą už taiką pasaulyje, ypač Palestinoje.
- Prašyti Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo ir globos.
- Paskatinti tikinčiuosius atnaujinti savo krikščionišką gyvenimą ir dorybes.
- Pasiūlyti dvasinį sprendimą problemoms, kurių žmoniškos priemonės negali išspręsti.
Pagrindinės temos
- Maldos svarba: Popiežius pabrėžia, kad malda yra galinga priemonė siekiant taikos. Jis kviečia visus tikinčiuosius melstis už taiką, ypač gegužės mėnesį, kuris tradiciškai skirtas Mergelės Marijos garbei.
- Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimas: Enciklikoje prašoma Švenčiausiosios Mergelės Marijos užtarimo, kad būtų pasiekta taika pasaulyje ir ypač Palestinoje. Popiežius ragina tikinčiuosius atnaujinti savo pasišventimą Nekaltajai Marijos Širdžiai.
- Krikščioniškų dorybių atnaujinimas: Popiežius pabrėžia, kad malda turi būti lydima krikščioniško gyvenimo atnaujinimo. Tik per dorybes ir moralinį atsinaujinimą galima pasiekti tikrą taiką.
- Palestinos situacija: Enciklikoje išreiškiamas susirūpinimas dėl konflikto Palestinoje ir šventųjų vietų saugumo. Popiežius ragina melstis už teisingą ir taikų šios problemos sprendimą.
Enciklika turėjo dvasinę reikšmę, skatindama tikinčiuosius melstis už taiką ir atnaujinti savo krikščionišką gyvenimą. Ji taip pat pabrėžė Bažnyčios rūpestį dėl šventųjų vietų saugumo ir taikos pasaulyje. Nors enciklika neturėjo tiesioginio politinio poveikio, ji prisidėjo prie Bažnyčios pastangų skatinti taiką ir teisingumą.
Enciklika buvo paskelbta po Antrojo pasaulinio karo, kai pasaulis vis dar kentėjo nuo karo padarinių. Be to, 1948 m. Palestinoje kilo ginkluotas konfliktas, kuris kėlė grėsmę šventosioms vietoms ir regiono stabilumui. Ši situacija paskatino popiežių kreiptis į tikinčiuosius su prašymu melstis už taiką ir teisingą šios problemos sprendimą.
AUSPICIA QUAEDAM
POPIEŽIAUS PIJAUS XII ENCIKLIKA
APIE VIEŠAS MALDAS UŽ PASAULIO TAIKĄ IR PALESTINOS PROBLEMOS SPRENDIMĄ
PATRIARCHAMS, PRIMAMS, ARKIVYSKUPAMS, VYSKUPAMS IR KITIEMS ORDINA RAMS,
TURINTIEMS TAIKĄ IR BENDRYSTĘ SU ŠVENTUOJU SOSTU
Gerbiami Broliai,
Taika ir Apaštališkasis Palaiminimas.
Šiandien matome tam tikrus ženklus, kurie aiškiai įrodo, kad plati tautų bendruomenė, po tokios destrukcijos ir griuvėsių, kuriuos atnešė ilgas ir baisus karas, ryžtingai pasuko į išganingus taikos kelius.
- Šiuo metu atidesnė ausis skiriama tiems, kurie siekia atkurti prarastą gerovę, gydyti nesantaikas ir statyti iš naujo iš didžiulių griuvėsių, po kuriais Mes dejuojame, nei tiems, kurie kursto abipusius ir karčius ginčus, neapykantą ir nesantaiką, iš kurių nieko kito negali kilti, kaip tik nauji ir dar rimtesni blogiai tautoms.
- Nepaisant to, nors Mes ir krikščionių tauta turime ne lengvų paguodos ir vilties motyvų geresniems laikams, netrūksta aplinkybių ir įvykių, kurie kelia nerimą mūsų tėviškai širdžiai.
- Nors karas beveik visose šalyse baigėsi, tikroji taika dar neišaušo visų žmonių protuose ir širdyse; iš tiesų, dangus vis dar sunkus nuo grėsmingų debesų.
- Mes, savo ruožtu, nenustojame daryti visko, kas mūsų galioje, kad apsaugotume tautų šeimą nuo gresiančių nelaimių pavojų; tačiau kai žmogiškos priemonės yra nepakankamos šiai užduočiai, Mes pirmiausia kreipiamės malda į Dievą; be to, Mes taip pat raginame visus mūsų vaikus Kristuje visame pasaulyje, kad kartu su Mumis karšta malda prašytų Dieviškosios pagalbos.
- Dėl šios priežasties praeityje Mums buvo paguoda karštai kreiptis į visus – ypač į jaunimą, taip mums brangų – kad gegužės mėnesį jie susiburtų prie didžiosios Dievo Motinos altoriaus, maldaudami žiauraus karo pabaigos; taip ir dabar, panašiai, šiuo enciklikos laišku Mes kviečiame jus nenustoti laikytis šios pamaldžios praktikos ir prie maldų pridėti krikščioniško atsinaujinimo sprendimus bei naudingus atgailos darbus.
- Visų pirma, kalbėkite Dievo Motinai Mergelei ir mūsų švelniausiai Motinai širdingiausios padėkos žodžius už tai, kad per savo galingą užtarimą ji išprašė ilgai lauktą didžiojo pasaulinio konflikto pabaigą, taip pat už daugybę kitų malonių, gautų iš Aukščiausiojo.
- Tuo pačiu metu, su atnaujintomis maldomis, maldakite jos, kad pagaliau, kaip dangaus dovana, įsiviešpatautų abipusė, broliška ir visiška taika tarp visų tautų ir ilgai lauktas darna tarp visų socialinių klasių.
Tegul baigiasi nesantaikos, kurios niekam neatneša naudos.
Tegul būna sutaikyti ginčai, kurie dažnai sėja naujų nelaimių sėklas.
Tegul tarptautiniai santykiai, vieši ir privatūs, būna tinkamai sustiprinti.
Tegul religija, visų dorybių puoselėtoja, naudojasi jai priklausančia laisve.
Ir tegul žmonės imasi savo taikaus darbo, gausiai gamindami bendrai gerovei – teisingumu kaip vadovu ir meile kaip motyvu.
- Bet jūs žinote, Gerbiami Broliai, kad mūsų maldos yra lengviausiai priimamos Švenčiausiosios Mergelės, kai jos nėra tik trumpalaikiai ir tušti žodžiai, bet širdžių, papuoštų reikalingomis dorybėmis, išliejimas.
- Todėl, kaip jūsų apaštališkas uolumas jums siūlys, pasirūpinkite, kad šios bendros maldos gegužės mėnesį būtų lydimos atitinkamos krikščioniško elgesio reformos ir atgimimo.
- Nes tik iš krikščioniškų dorybių Mes galime tikėtis, kad istorijos eiga eis savo tinkama, tvarkinga kryptimi, ir kad žmonės, su Dievo pagalba, bus įgalinti ne tik pasiekti gerovę šiame pasaulyje, bet ir, su pašventinančios malonės įliejimu, mėgautis nesibaigiančia laime danguje.
- Bet yra dar viena ypatinga priežastis, kuri šiandien atneša skausmą ir gilų nerimą mūsų širdims. Mes turime omenyje Palestinos Šventąsias Vietas, kurios jau ilgą laiką yra trikdomos.
- Iš tiesų, jei yra kokia vieta, kuri turėtų būti brangiausia kiekvienam išsilavinusiam žmogui, tai neabejotinai yra Palestina, kur nuo senovės aušros švietė tokia didi tiesos šviesa visiems žmonėms, kur Įsikūnijęs Dievo Žodis per angelų chorą paskelbė taiką visiems žmonėms; kur galiausiai Kristus, kabėdamas ant kryžiaus, iškovojo išganymą visai žmonijai, išskėstomis rankomis tarsi kviesdamas visas tautas į brolišką harmoniją; ir kur Jis pašventino savo meilės įsakymą, praliedamas savo kraują.
- Todėl Mes trokštame, Gerbiami Broliai, kad būtų liejamos maldos Švenčiausiajai Mergelei dėl šio prašymo: kad padėtis Palestinoje pagaliau būtų teisingai išspręsta ir taip būtų laimingai įtvirtinta santarvė ir taika.
- Mes labai pasitikime galingiausiu mūsų Dangaus Motinos globojimu – globa, kurią, šį jai skirtą mėnesį, ypač nekaltieji vaikai maldaus šventame maldų kryžiaus žygyje.
- Būtent jūsų užduotis bus su visa uolumu kvieti ir skatinti juos – ne tik vaikus, bet ir tėvus bei motinas, kurie dideliais skaičiais turėtų jiems vadovauti ir rodyti pavyzdį.
- Mes gerai žinome, kad niekada neveltui kreipėmės į karštą uolumą, kuris degina jūsų širdis. Štai kodėl Mums atrodo, kad jau matome tankias vaikų, vyrų ir moterų minias, užpildančias bažnyčias, prašydamos iš didžiosios Dievo Motinos visų malonių ir dovanų, kurių mums reikia.
- Tegul ji, kuri davė mums Jėzų, išprašo, kad visi, kurie nuklydo nuo teisingumo kelio, nedelsdami grįžtų pas Jį, paskatinti naudingos atgailos.
- Tegul ji išprašo mums – ji yra mūsų gerumo Motina, kuri visada, kiekvieno pavojaus akivaizdoje, parodė save kaip galingą pagalbininkę ir malonės kanalą – tegul ji išprašo mums, Mes sakome, kad net didžiulių aplinkinių poreikių viduryje būtų rastas teisingas ginčų sprendimas, ir kad galiausiai išauštų tvirta ir laisva taika, spindinti Bažnyčiai ir visoms tautoms.
- Prieš kelerius metus, kaip visi prisimins, kai dar siautėjo neseniai pasibaigęs karas, kai žmogiškos priemonės pasirodė esančios nepatikimos ir nepakankamos tam baisiam gaisrui, Mes kreipėmės karštomis maldomis į visagailestingą Atpirkėją, prašydami galingo Nekaltosios Marijos Širdies užtarimo.
- Ir kaip mūsų nemirtingos atminties pirmtakas Leonas XIII XX amžiaus aušroje laikė tinkamu pašvęsti visą žmogaus giminę Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai, taip ir Mes, panašiai, kaip visos žmogaus šeimos, kurią Jis atpirko, atstovas, norėjome savo ruožtu pašvęsti ją Nekaltajai Mergelės Marijos Širdžiai.
- Todėl Mūsų noras yra, kad ten, kur tik atsiras galimybė, šis pašventimas būtų atliekamas įvairiose vyskupijose, taip pat kiekvienoje parapijoje ir šeimoje. Ir Mes esame įsitikinę, kad iš šio privataus ir viešo pašventimo iškils gausios dangaus palaimos ir dovanos.
- Kaip šių palaiminimų ženklą ir mūsų tėviškos meilės įkeitimą, Mes iš visos širdies teikiame Apaštališkąjį Palaiminimą kiekvienam iš jūsų, Gerbiami Broliai, visiems tiems, kurie dosniai atsiliepia į šį mūsų raginimo laišką, ir ypač gausioms mūsų brangiausių vaikų minioms.
Duota Romoje, prie Šventojo Petro, 1948 m. gegužės 1 dieną, dešimtaisiais mūsų Pontifikato metais.
PIJUS XII