Musa (arabiškai موسى – Mūsā) – didysis pranašas islame, vienas svarbiausių Korano veikėjų, laikomas žydų, krikščionių ir musulmonų tradicijų bendruoju dvasiniu protėviu.
Vardo skirtumai tradicijose:
- Musa – šis vardas vartojamas islame, Korane ir arabiškoje tradicijoje.
- Mozė (hebrajiškai מֹשֶׁה – Mošė, angliškai Moses) – taip vadinamas judaizmo ir krikščionybės tradicijoje.
- Mošė – žydiškas variantas.
Nors tai tas pats istorinis asmuo, vardas priklauso nuo religinio ir kultūrinio konteksto.
Musa islame yra vienas iš penkių „didžiųjų“ pranašų (ulū l-‘azm), šalia Nūho (Nojaus), Ibrahimo (Abraomo), Isos (Jėzaus) ir Muhammado. Korane Musa minimas dažniau nei bet kuris kitas pranašas, o jo gyvenimo istorija pasakojama labai detaliai, išskiriant jo nuotykius, išbandymus ir ryšį su Dievu (Allah).
Kilmė ir gyvenimas:
Musa gimė Egipte tuo metu, kai faraonas žiauriai persekiojo izraelitus – liepė žudyti naujagimius berniukus. Musa motina, norėdama išgelbėti sūnų, įdėjo jį į pintinę ir paleido upės tėkme. Musa buvo išgelbėtas ir užaugintas pačio faraono rūmuose.
Dievo pašaukimas:
Užaugęs Musa, sužinojęs savo kilmę, stojo ginti savo tautos. Po konflikto su egiptiečiu, Musa pabėgo į Midjaną, kur vedė Šuaibo dukrą. Prie degančio krūmo (Koranas sako – „pašventintoje vietoje Tuva“) Dievas pašaukė Musą būti savo pranašu ir pasiuntė jį pas faraoną išlaisvinti izraelitus.
Musa misija ir stebuklai
- Pranašo pašaukimas: Musa kartu su broliu Harūnu (Aaronu) stojo prieš faraoną, ragindami jį išleisti izraelitus.
- Stebuklai: Korane išsamiai aprašomi Musa stebuklai: lazda, kuri virto gyvate, ranka, kuri švytėjo, faraono burtininkų nugalėjimas, Egipto rykštės (nelaimės).
- Išėjimas ir Raudonosios jūros perskyrimas: Musa, vadovaujant Dievui, vedė izraelitus per Raudonąją jūrą, kurios vandenys stebuklingai prasiskyrė ir išgelbėjo tautą nuo faraono kariuomenės.
Musa islame
- Įstatymo gavėjas: Dievas kalbėjosi su Musa tiesiogiai, vadino jį Kalīmullāh („Tas, kuris kalbėjosi su Dievu“). Musa ant Sinajaus kalno gavo Dievo įsakymus (Taurat/Tora).
- Kantrybės pavyzdys: Musa Korane vaizduojamas kaip atkaklus, besimeldžiantis, dažnai abejojantis, bet ištikimas pranašas. Jis kentėjo dėl tautos neklusnumo, bet nepaliko savo misijos.
- Dvasinis protėvis: Musulmonai laiko Musą vienu didžiausių pranašų, kuris atnešė Dievo žodį žydams. Jis minimas daugiau nei 130 Korano eilučių.
Citatos iš Korano
– „Ir kai Musa atėjo į mūsų nustatytą susitikimo vietą, ir jo Viešpats kalbėjosi su juo…“ (Koranas 7:143)
– „Mes siunčiame tau (Muhammadui) apreiškimą, kaip siunčiame Nojui ir pranašams po jo… ir Musa ir Isai…“ (Koranas 4:163)
– „Mes išgelbėjome Musą ir tuos, kurie buvo su juo, visus…“ (Koranas 26:65–66)
Musa – tikėjimo, drąsos, Dievo artumo ir ištvermės simbolis. Jis parodo, kad Dievas visada ištiesia pagalbą tiems, kurie pasitiki Jo vedimu, net jei kelias sunkus ir kupinas išbandymų. Musos istorija ypač svarbi kasmet per Ramadano ir kitų švenčių pamokslus, o jo vardas vienas populiariausių musulmoniškame pasaulyje.
Musa – tai islamo tradicijos pranašas, atitinkantis žydų Mozę ir krikščionių Mozę, tačiau Korane jo istorija pateikiama per islamo tikėjimo, Dievo vienumo ir pranašo ištikimybės prizmę.