Micha (hebrajiškai מִיכָה – Mīkhā, graikiškai Μιχαίας – Michaías, lotyniškai Micha, arabiškai ميخا – Mīkhā) – vienas iš Senojo Testamento „mažųjų pranašų“, kurio vardas reiškia „Kas kaip Viešpats?“ arba „Kas yra panašus į Dievą?“
Micha gyveno VIII a. pr. Kr., tuo pačiu metu kaip ir Izaijas, valdant Jotamui, Ahazui ir Ezekijui Judėjos karaliams. Jis buvo kilęs iš Mašreto (arba Moreseto), nedidelio miestelio Judėjoje, į pietus nuo Jeruzalės. Micha buvo paprastas žmogus iš kaimo, bet jo pranašystės stipriai paveikė visą Izraelio ir Judo gyvenimą.
Micha garsėjo bekompromisėmis kalbomis prieš socialinę neteisybę, turtuolių savivalę, kunigų ir pranašų veidmainystę. Jis drąsiai pasisakė prieš korumpuotus miesto vadovus ir neteisingą teismą, o ypatingai smerkė tuos, kurie išnaudojo vargšus ir našlaičius. Micha buvo tarsi sąžinės balsas, reikalavęs ne tik religinių apeigų, bet ir tikros širdies doros.
Vienas žymiausių Micha regėjimų – pranašystė apie Mesijo gimimą Betliejuje: „Bet tu, Betliejau Efrata, nors esi mažiausias tarp Judo giminių, iš tavęs man gims tas, kuris bus Izraelio valdovas“ (Micha 5,1). Dėl šios pranašystės Micha knyga itin svarbi ir krikščionims, nes ši vieta vėliau buvo taikoma Jėzaus gimimui.
Micha ne tik kritikavo valdžią ir visuomenę, bet ir kvietė tautą atgailauti, keisti širdį, sugrįžti prie tikrojo tikėjimo. Jis kalbėjo apie artėjančią Jeruzalės ir šventyklos sunaikinimo grėsmę dėl tautos nuodėmių, tačiau tuo pat metu skelbė ir viltį – Dievo atleidimą bei ateisiantį „taikos kunigaikštį“.
Vienas garsiausių Micha posakių, kuris tapo žinomas kaip tikrosios religijos santrauka:
– „Jis parodė tau, žmogau, kas gera ir ko Viešpats iš tavęs reikalauja: tik teisingai elgtis, mylėti gailestingumą ir nuolankiai eiti su savo Dievu.“ (Micha 6,8)
Micha pabrėžė, kad Dievui labiau rūpi nuoširdi širdis ir teisingi darbai nei tušti ritualai ar aukos.
Citatos:
– „Betliejau Efrata, iš tavęs man gims tas, kuris bus Izraelio valdovas.“ (Micha 5,1)
– „Jūs negalite mano žodžių pakelti, jūs, kurie engiate mano tautą.“ (Micha 2,7)
– „Viešpats ganys savo kaimenę galybe…“ (Micha 5,3)
Micha gerbiamas judaizme, krikščionybėje ir net minima islamo pranašų sąrašuose kaip svarbus Dievo pasiuntinys.
Micha tapo socialinio teisingumo ir gailestingumo pranašu, kurio žodžiai iki šiol naudojami ne tik religinėse, bet ir socialinėse judėjimuose. Jis primena, kad tikras tikėjimas – tai meilė artimui, teisingumas ir nuolankumas prieš Dievą. Micha išliko kaip sąžinės balsas visais laikais, kai tik visuomenė pamiršta gailestingumą ir teisybę.