Uolos kupolas (arab. قبة الصخرة, Qubbat al-Sakhra; hebr. כיפת הסלע, Kipat HaSela) – tai aštunkampė šventovė, esanti Šventyklos kalno centre, Jeruzalės senamiestyje. Pastatyta 691–692 m. Umayyadų kalifo Abd al-Maliko įsakymu, tai seniausias išlikęs islamo architektūros paminklas pasaulyje. Uolos kupolas nėra mečetė, o šventovė, supanti šventą uolą, laikomą reikšminga islamo, judaizmo ir krikščionybės tradicijose. Dėl savo auksinio kupolo ir spalvingų mozaikų ji yra vienas ryškiausių Jeruzalės simbolių.
Uolos kupolas buvo pastatytas 691–692 m. per Umayyadų kalifatą, valdant Abd al-Malikui, kaip dalis Šventyklos kalno islamizacijos po musulmonų užkariavimo 638 m. Statyba buvo atsakas į krikščionių Šventojo kapo bažnyčios didybę, siekiant parodyti islamo galybę. Architektūra įkvėpta bizantiškų ir persiškų stilių, su aštunkampiu planu, primenančiu krikščionių martyriumus.
Statybos detalės:
- Struktūra: Centrinė uola, vadinama „Pamato akmeniu“, yra apsupta dvigubos arkados, kurią laiko marmurinės kolonos. Auksinis kupolas, iš pradžių dengtas švinu, buvo padengtas auksu XX a.
- Dekoracijos: Vidaus ir išorės sienos puoštos spalvingomis mozaikomis su augalų, geometriniais ir kaligrafiniais raštais, vengiant žmogaus atvaizdų pagal islamo tradiciją. Mozaikos atspindi persišką ir bizantišką meną.
- Inžinerija: Statyba kainavo apie septynerių metų kalifato pajamas, o kupolo stabilumas užtikrintas naudojant medinį karkasą ir akmens atramas.
Vėliau, per kryžiaus žygius (1099–1187 m.), šventovė buvo paversta krikščionių bažnyčia, bet Saladinas grąžino ją musulmonų kontrolei. Osmanų laikais (XVI a.) Suleimanas Puikusis atnaujino mozaikas ir pridėjo keramikines plyteles.
Uolos kupolas supa „Pamato akmenį“, kuris yra šventas dėl kelių priežasčių:
- Islamas: Tikima, kad nuo šios uolos pranašas Mahometas buvo paimtas į dangų per savo Naktinę kelionę (Isra ir Mi’raj), aprašytą Korane (17:1). Uola laikoma jungtimi tarp žemės ir dangaus.
- Judaizmas: Pagal tradiciją, tai vieta, kur Dievas surinko dulkes Adomo kūrimui, įvyko Izaoko surišimas ir stovėjo Antrosios Šventyklos „Šventų šventovė“. Kai kurie žydai tiki, kad uola yra pasaulio kūrimo pradžia.
- Krikščionybė: Ankstyvieji krikščionys siejo uolą su Šventyklos šventumu, tačiau vėliau jų dėmesys nukrypo į Šventojo kapo bažnyčią.
Uolos kupolas yra musulmonų piligrimystės vieta, administruojama Jeruzalės islamo vakfo, kurį prižiūri Jordanija. Veiklos:
- Meldžiasi: Musulmonai atlieka maldas šventovės viduje, ypač per Ramadaną, tikėdami, kad maldos čia yra ypač galingos.
- Lanko kaip turistai: Nemusulmonai gali aplankyti Šventyklos kalną nustatytomis valandomis, bet jiems draudžiama įeiti į Uolos kupolą ar melstis ant kalno pagal status quo susitarimą.
- Medituoja ir tyrinėja: Uolos grožis ir istorija traukia mokslininkus, menininkus ir dvasinius ieškotojus.
Žmonės tai daro dėl uolos šventumo, siekdami dvasinio ryšio, pagerbdami pranašą Mahometą ar tyrinėdami istorinę reikšmę. Tačiau įėjimas griežtai reguliuojamas dėl religinių ir politinių įtampų.
Įvykiai
- Architektūrinis šedevras: Uolos kupolo mozaikos ir kupolas tapo islamo meno simboliu, įtrauktu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip Jeruzalės senamiesčio dalis (1981 m.).
- Tarpreliginiai vizitai: 2000 m. popiežius Jonas Paulius II aplankė Šventyklos kalną, parodydamas pagarbą islamui, o tai sustiprino dialogą tarp religijų.
- Restauracijos: 1990-aisiais Jordanijos finansuojamos restauracijos atnaujino kupolą ir mozaikas, išsaugodamos šventovės grožį.
- 2000 m. Arielio Sharono vizitas: Izraelio opozicijos lyderio apsilankymas Šventyklos kalne, prie Uolos kupolo, sukėlė Antrąją intifadą, per kurią žuvo tūkstančiai žmonių. Vizitas buvo laikomas provokacija palestiniečiams.
- 1969 m. gaisras: Australų krikščionis Michaelas Rohanas padegė al Aksos mečetę, netoli Uolos kupolo, sukeldamas žalą ir musulmonų protestus. Gaisras buvo gesinamas bendromis musulmonų ir žydų pastangomis.
- Įtampos dėl prieigos: 2017 m., po teroro išpuolio prie Šventyklos kalno vartų, Izraelio įvestos metalo detektorių sistemos sukėlė palestiniečių protestus, kurie buvo laikomi status quo pažeidimu.
- Legenda apie uolą: Pasak islamo tradicijos, uola „norėjo sekti“ Mahometą į dangų, bet jis ją sustabdė, palikdamas pėdsaką. Maža grota po uola, vadinama „Sielų šuliniu“, laikoma vieta, kur sielos laukia Paskutinio teismo.
- Mokslo atradimai: 2019 m. archeologiniai tyrimai atskleidė, kad Uolos kupolo pamatai slepia senesnius statinius, galimai siekiančius Erodo laikus, kas suintrigavo istorikus.
- Simbolis popkultūroje: Uolos kupolas dažnai vaizduojamas filmuose, paveiksluose ir literatūroje kaip taikos ir konflikto simbolis.
Uolos kupolas yra ne tik architektūros šedevras, bet ir religinis bei politinis simbolis:
- Islamui: Tai trečioji švenčiausia vieta po Mekos ir Medinos, simbolizuojanti Mahometo dvasinę kelionę ir islamo triumfą.
- Judaizmui: Nors žydai meldžiasi prie Raudų sienos, uola išlieka šventyklos širdimi, keldama diskusijas apie Trečiosios Šventyklos atstatymą.
- Pasauliui: Kaip Jeruzalės simbolis, Uolos kupolas įkūnija trijų religijų sankirtą, bet taip pat konfliktus dėl Šventyklos kalno kontrolės.
Politiškai, kupolas yra palestiniečių tapatybės dalis ir Jordanijos globos simbolis, o Izraeliui – sudėtingas status quo elementas. Kaip sakė poetas Mahmoudas Darwishas: „Uolos kupolas yra ne tik akmuo, bet ir mūsų svajonių bei skausmo veidrodis.“ Kultūriškai, jis įkvepia meną, poeziją ir dvasinius ieškojimus, bet lieka įtampos epicentru, kur susiduria šventumas ir politika.