MALDA UŽ TĖVYNĘ IR TAIKĄ

V. Viešpatie, globok mūsų Tėvynę. R. Ir išklausyk mus, kai Tavęs šaukiamės.

V. Siųsk mums, Viešpatie, savo pagalbą. R. Ir maloningai mus saugok.

V. Tebūna taika mūsų miestams ir kaimams. R. O mūsų namams ramybė.

V. Viešpatie, išklausyk mūsų maldą. R. Ir mūsų šauksmas Tave tepasiekia.

V. Viešpats su jumis. R. Ir su tavo dvasia.

Melskimės. Visagalis amžinasis Dieve, dangaus tėvynės Kūrėjau ir Valdove, dieną ir naktį saugok mūsų šios žemės Tėvynę bei jos žmones, kad jie visuomet gyventų taikoje ir gerovėje.

Ištiesk, Viešpatie, savo tarnui N., Respublikos Prezidentui, Tavo dangiškos pagalbos dešinę, kad jis Tavęs visa širdimi ieškotų ir Tai, ko vertai prašys, pelnytų gauti. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

V. Telydi jus visada Dievo pagalba. R. Amen.

Skaitykite daugiau..

Malda už Tėvynę turi gilias šaknis, siekiančias dar ankstyvąją krikščionybę. Senovės tikintieji tikėjo, kad malda už valdovus yra tarsi dvasinis skydas, saugantis visą bendruomenę nuo chaoso. Įdomu tai, kad viduramžiais žmonės melsdavosi ne tik už sėkmę, bet ir už tai, kad vadovai turėtų išminties atpažinti Dievo valią. Tai nebuvo vien prašymas dėl patogaus gyvenimo, o siekis suderinti žemiškąją tvarką su dangiškąja harmonija.

Šv. Augustinas mokė, kad Tėvynė yra tarsi didelė šeima, kurioje kiekvienas narys atsakingas už bendrą ramybę. Kai meldžiamės už šalį, mes tarsi tiesiame tiltą tarp savo kasdienybės ir aukštesnių vertybių. Retai kas susimąsto, jog senosiose liturginėse knygose maldos už kraštą būdavo siejamos su derliaus palaiminimu ir gamtos globa. Tai primena, kad mūsų ryšys su žeme yra šventas. Tikėjimas moko, jog taika prasideda nuo vidinės ramybės, kurią žmogus nešiojasi širdyje. Kai kiekvienas iš mūsų tampa taikos nešėju savo aplinkoje, visa šalis tampa saugesnė. Tai tarsi dvasinė grandinė, jungianti visus žmones į vieną bendrą prašymą dėl šviesesnio rytojaus.