Daugumoje religijų sapnai laikomi tiltu tarp žemiškojo ir dvasinio pasaulių. Senovės kultūrose, įskaitant Egiptą, Mesopotamiją ir Graikiją, sapnai buvo laikomi dievų balsu, o jų aiškinimas buvo patikėtas žyniams ar šventikams. Religiniuose tekstuose sapnai pasirodo kaip priemonė, per kurią Dievas ar dievybės kalba su žmonėmis, siūlydamos patarimus, įspėjimus ar pranašystes.
- Judaizme ir krikščionybe: Sapnai laikomi Dievo apreiškimu, ypač Senajame Testamente. Jie gali būti tiesioginiai (pvz., Dievo nurodymai) arba simboliniai, reikalaujantys aiškinimo, kaip Juozapo sapnai.
- Islame: Sapnai (arabiškai ru’ya) skirstomi į tikrus (dieviškos kilmės), klaidingus (iš šėtono) ir kasdienius (atspindinčius žmogaus mintis). Pranašo Mahometo sapnai laikomi įkvėptais Alacho.
- Hinduizme: Sapnai siejami su maja (iliuzija) ir žmogaus sąmone, tačiau jie taip pat gali būti dieviškosios intervencijos ženklai, ypač epiniuose tekstuose kaip „Mahabharata“.
- Budizme: Sapnai dažnai laikomi iliuziniais, tačiau gali turėti simbolinę reikšmę, ypač susijusią su nušvitimu ar praeitų gyvenimų atsiminimais.
Sapnų istorijos
1. Judaizmas ir krikščionybė: Juozapo sapnai ir Dievo apreiškimai
Istorija: Juozapo sapnai (Pradžios knyga)
Senajame Testamente Juozapas, Jokūbo sūnus, yra vienas žymiausių sapnų aiškintojų. Jaunystėje jis susapnuoja du pranašiškus sapnus, kuriuose jo broliai ir tėvai jam lenkiasi: „Štai mes rišome pėdus lauke, ir mano pėdas atsistojo ir laikėsi tiesiai, o jūsų pėdai apstojo aplinkui ir lenkėsi manajam“ (Pr 37:7). Šie sapnai išprovokuoja brolių pavydą, ir Juozapas parduodamas į vergiją Egipte. Vėliau, jau būdamas faraono rūmuose, Juozapas išaiškina faraono sapnus apie septynias liesas ir septynias riebias karves, pranašaudamas septynerius gausos ir septynerius bado metus (Pr 41:25–32). Jo gebėjimas aiškinti sapnus iškelia jį į Egipto valdytojo poziciją, o sapnai tampa Dievo plano įrankiu.
Citata: „Ir Juozapas tarė faraonui: ‘Faraono sapnai yra vienas ir tas pats; Dievas paskelbė faraonui, ką jis ketina daryti’“ (Pr 41:25).
Istorija: Jokūbo laiptai
Jokūbas, Juozapo tėvas, susapnuoja mistinį sapną, kuriame mato laiptus, jungiančius žemę ir dangų, su angelais, kylančiais ir besileidžiančiais: „Jis sapnavo, kad štai laiptai stovi ant žemės, o jų viršus siekia dangų, ir štai Dievo angelai kyla ir leidžiasi jais“ (Pr 28:12). Sapne Dievas atnaujina savo pažadą Jokūbui, žadėdamas jam žemę ir palikuonis. Šis sapnas ne tik sustiprina Jokūbo tikėjimą, bet ir įtvirtina Betelio vietą kaip šventą.
Citata: „Viešpats stovėjo viršuje ir tarė: ‘Aš esu Viešpats, tavo tėvo Abraomo Dievas ir Izaoko Dievas’“ (Pr 28:13).
Naujasis Testamentas: Juozapo sapnai apie Mariją
Naujajame Testamente Juozapas, Marijos sužadėtinis, gauna Dievo nurodymus per sapnus. Pavyzdžiui, kai jis sužino apie Marijos nėštumą, angelas sapne jį nuramina: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok priimti Marijos, savo sužadėtinės, nes tai, kas joje užgimė, yra iš Šventosios Dvasios“ (Mt 1:20). Vėliau sapnai įspėja Juozapą bėgti į Egiptą, kad apsaugotų Jėzų nuo Erodo (Mt 2:13). Šie sapnai pabrėžia jų kaip tiesioginio Dievo vadovavimo priemonės svarbą.
Citata: „Štai Viešpaties angelas pasirodė jam sapne ir tarė: ‘Kelkis, imk kūdikį ir jo motiną ir bėk į Egiptą’“ (Mt 2:13).
2. Islamas: Pranašo Mahometo sapnai ir pranašiški regėjimai
Istorija: Mahometo sapnas prieš Uhudo mūšį
Islame sapnai laikomi svarbia dvasinio vadovavimo dalimi. Hadisuose (Sahih al-Bukhari) pasakojama, kad prieš Uhudo mūšį (625 m.) pranašas Mahometas susapnavo sapną, kuriame matė karves, pjaunamas, ir savo kardą su įskilimu. Jis išaiškino, kad tai pranašauja jo pasekėjų pralaimėjimą ir artimųjų netektį. Nors mūšis buvo sunkus, sapnas padėjo Mahometui paruošti bendruomenę išbandymams. Islame tikima, kad pranašų sapnai yra dieviškos kilmės, o paprastų žmonių sapnai gali būti iš Alacho, šėtono ar kasdienių minčių.
Citata: Koranas tiesiogiai nemini Mahometo sapnų, tačiau pabrėžia sapnų svarbą per Juozapo (Yusuf) istoriją, kuri kartojama Suroje 12: „Kai Yusuf sakė savo tėvui: ‘O mano tėve, aš mačiau vienuolika žvaigždžių, saulę ir mėnulį; mačiau juos man lenkiantis’“ (Koranas 12:4). Ši istorija, panaši į Biblijos Juozapo sapnus, pabrėžia sapnų pranašiškumą.
Istorija: Abraomo sapnas apie Izmą
Korane aprašomas Abraomo (Ibrahimo) sapnas, kuriame jis gauna nurodymą paaukoti savo sūnų (islamo tradicijoje laikoma, kad tai Izmą, o ne Izaokas): „Jis tarė: ‘O mano sūnau, aš sapne mačiau, kad tave aukoju, tad pagalvok, ką manai!’“ (Koranas 37:102). Sūnus sutinka, bet Alachas paskutinę akimirką sustabdo auką, atsiųsdamas aviną. Šis sapnas yra islamo Aukojimo šventės (Eid al-Adha) pagrindas, simbolizuojantis paklusnumą Dievui.
Citata: „Kai abu pasidavė ir jis paguldė jį ant kaktos, Mes jį pašaukėme: ‘O Ibrahimai, tu įvykdei regėjimą!’“ (Koranas 37:104–105).
3. Hinduizmas: Sapnai „Mahabharatoje“ ir „Upanišadose“
Istorija: Karna sapnas „Mahabharatoje“
Hinduizmo epinėje poemoje „Mahabharata“ sapnai dažnai turi pranašišką reikšmę. Vienoje istorijoje Karna, Pandavų pusbrolis, sapnuoja, kad jo kariuomenė nugalėta, o jis pats žūsta mūšyje. Šis sapnas išsipildo Kurukšetros kare, kur Karna žūva nuo Arjunos strėlės. Sapnas atspindi hinduizmo idėją, kad sapnai gali atskleisti karminę lemtį arba dieviškąją valią. Karna priima savo likimą, parodydamas dharmos (pareigos) svarbą.
Citata: „Upanišadose“, ypač „Brihadaranyaka Upanišadoje“, sapnai laikomi sąmonės būsena, artima dieviškajai realybei: „Sapne žmogus tampa savo paties šviesa, klajoja po savo kūną ir mato tai, ko niekada nematė, girdi tai, ko niekada negirdėjo“ (Brihadaranyaka Upanišada 4.3.9). Ši citata pabrėžia sapnų kaip dvasinės patirties svarbą.
Istorija: Višnos sapnas
Hinduizmo mitologijoje Višna dažnai vaizduojamas miegantis ant kosminio gyvatės Anantos, sapnuojantis pasaulio kūrimą. Jo sapnas simbolizuoja visatos cikliškumą, kur realybė yra dieviškojo sapno projekcija. Ši idėja atspindi hinduizmo koncepciją, kad sapnai ir tikrovė yra susiję per majos (iliuzijos) veikimą.
4. Budizmas: Buda ir karalienės Majos sapnas
Istorija: Karalienės Majos sapnas
Budizmo tradicijoje vienas žymiausių sapnų yra karalienės Majos, būsimojo Budos motinos, sapnas. Prieš Siddhartos Gautamos gimimą Maja susapnavo, kad baltas dramblys su šešiais iltimis įėjo į jos įsčias: „Ji matė, kaip didingas baltas dramblys nusileido iš dangaus ir įėjo į jos kūną“ (pagal „Lalitavistara Sutrą“). Šis sapnas buvo išaiškintas kaip pranašystė, kad Maja pagimdys didį žmogų, tapsiantį nušvitusiuoju arba pasaulio valdovu. Sapnas pabrėžia Budos gimimo dieviškumą ir jo misijos svarbą.
Citata: Budizmo tekstuose sapnai dažnai laikomi iliuziniais, tačiau simboliniais. „Milinda Panha“ teigia: „Sapnai yra tarsi atspindžiai vandenyje – jie rodo, bet nėra tikri“ (Milinda Panha 2.1). Ši idėja pabrėžia, kad sapnai yra netikri, bet gali atspindėti gilesnes tiesas.
Istorija: Anandos sapnas
Pagal „Theravada“ tradiciją, Ananda, Budos mokinys, kartą susapnavo, kad Buda miršta, o jo mokymas išbandomas. Sapnas paskatino Anandą uoliau saugoti Budos mokymą, kuris vėliau buvo užrašytas kaip „Pali kanonas“. Ši istorija rodo, kad sapnai budizme gali būti postūmis veiksmui ar dvasiniam budrumui.
Sapnų interpretacija
Sapnų istorijos įvairiose tradicijose rodo jų universalumą kaip dieviškosios ar dvasinės komunikacijos priemonę. Tačiau interpretacijos skiriasi:
- Judaizme ir krikščionybe: Sapnai dažnai yra tiesioginis Dievo balsas, reikalaujantis paklusnumo (pvz., Juozapo sapnai) arba aiškinimo (pvz., Danieliaus sapnų aiškinimas, Dan 2).
- Islame: Tikrieji sapnai (ru’ya) laikomi Alacho dovana, o jų aiškinimas yra mokslas, kurį praktikavo pranašai, tokie kaip Yusufas.
- Hinduizme: Sapnai gali būti pranašiški arba iliuziniai, atspindintys žmogaus karmą ar dieviškąją valią. „Bhagavadgyta“ ragina transcenduoti sapnų iliuzijas, siekiant nušvitimo.
- Budizme: Sapnai dažnai laikomi netikrais, bet simboliniais, galinčiais atskleisti dvasines tiesas ar praeitų gyvenimų atsiminimus.
Sapnai religinėse tradicijose yra langas į dvasinį pasaulį, per kurį Dievas, dievybės ar kosminė sąmonė kalba su žmonėmis. Nuo Juozapo pranašiškų sapnų Biblijoje iki karalienės Majos vizijos budizme, sapnai atlieka įvairius vaidmenis – jie įspėja, vadovauja, pranašauja ar atskleidžia iliuzijų prigimtį. Šventieji raštai pabrėžia, kad sapnai nėra tik atsitiktiniai vaizdiniai, bet dažnai turi gilią prasmę, kurią reikia suprasti per tikėjimą, išmintį ar dvasinį įžvalgumą. Šios istorijos ir citatos rodo, kaip sapnai formavo religinę mintį ir žmogaus santykį su transcendentiniu.