Sanyasa įžadai – tai dvasinis pažadas visiškai atsisakyti pasaulietinio gyvenimo, šeimos ryšių, turto ir socialinių pareigų, siekiant vienintelio tikslo – pažinti aukščiausiąją tikrovę (Brahmaną) ir pasiekti išsivadavimą (mokša). Sanyasa laikomas paskutiniuoju žmogaus gyvenimo etapu (ašrama), skiriamu tiems, kurie baigė pasaulietines pareigas ir yra pasirengę visiškai atsidėti dvasinei praktikai.
Sanyasa įžadai hinduizmo tradicijoje yra gana įvairūs ir nėra vieno visuotinio standarto kaip, tarkime, krikščionių ar budistų vienuolijų atveju. Tai priklauso nuo tradicijos, dvasinės linijos (sampradaya) ir mokytojo.
Tačiau klasikiniai tekstai aprašo Sanyasa Dharmą (atsiskyrėlio pareigas) ir pateikia tam tikras įžadų formuluotes.
Vedų ir upanišadų pagrindas
Daugelis sanyasa įžadų remiasi Upanišadomis, ypač Jabala Upanišada, kuri aprašo sanyasos priėmimo principus ir dvasinius tikslus.
Pagrindinė įžado esmė:
“Aš atsisakau pasaulietinių troškimų ir ryšių. Ieškosiu vien tik aukščiausiojo pažinimo (Brahmano). Būsiu abejingas malonumams ir skausmui. Priimu neturtą, skaistumą ir atsisakymą.”
Konkrečios formulės
Tradicijoje dažnai naudojamas toks sakinys, kurį kartoja sanyasą priimantis žmogus mokytojo (guru) akivaizdoje:
“Om. Aš atsisakau visų troškimų ir pareigų. Tegul vien Brahmanas (aukščiausioji tikrovė) būna mano tikrovė ir kelias.”
Šankaros tradicijoje (Advaita Vedanta) įžadai vadinami maha-vrata („didysis įžadas“) ir apima neturto, skaistumo, neprievartos ir visiško atsisakymo principus.
Kur tekstai pateikiami
– Jabala Upanišada
– Sannyasa Upanišada
– Dharmašastra tekstai (ypač Manusmriti ir Yajnavalkya Smriti)
– Kai kurių ordinų (Dashanami, Ramakrišnos, ISCON ir kt.) vidiniai dokumentai arba guru suteikiamos formulės
Šie įžadai turi šaknis senovės Vedose ir Upanišadose. Viena pagrindinių šaltinių – Jabala Upanišada, taip pat Sannyasa Upanišada ir klasikiniai teisės tekstai (Manusmriti, Yajnavalkya Smriti). Konkretūs įžadų tekstai dažnai perduodami žodžiu iš mokytojo (guru) mokiniui per apeigas.
Sanyasa įžadus duoda asmenys, kurie įstoja į vienuolinius ordinus. Vienas žinomiausių – Dashanami Sampradaya, įkurtas Šankaros (Adi Shankaracharya), kurį sudaro dešimt pagrindinių dvasinių linijų. Įžadai priimami dalyvaujant mokytojui ir dvasinei bendruomenei.
Sanyasa įžadai laikomi negrįžtamais. Sulaužius įžadus – grįžus prie pasaulietinio gyvenimo ar troškimų – žmogus laikomas praradusiu savo sanyasin statusą ir dažnai neturi teisės grįžti į vienuolyną. Tačiau griežtos pasaulietinės bausmės nėra. Pasekmės laikomos dvasinėmis: nutrūksta dvasinis kelias ir kaupiasi neigiama karma.
Dashanami įžadai
Dashanami įžadų tekstas yra sanyasa įžadų formulė, kurią naudoja įšventinamieji Dashanami Sampradaya vienuolių ordino nariai. Šis ordinas priklauso Šankaros (Adi Shankaracharya) įkurtai dvasinei linijai ir laikomas viena svarbiausių hindų atsiskyrėlių (sanyasinų) tradicijų. Įžadai žymi oficialų perėjimą į sanyasa ašramą – paskutinįjį žmogaus gyvenimo etapą, kai atsisakoma pasaulietinių įsipareigojimų, šeimos ir turto, kad būtų siekiama Brahmano pažinimo ir galutinio išsilaisvinimo (mokša). Šie įžadai nėra tik moraliniai pažadai – tai dvasinis įsipareigojimas keisti visą gyvenimo būdą, nutraukti ryšius su pasaulietiniu pasauliu ir visiškai atsiduoti dvasinei praktikai.
“Om. Aš atsisakau pasaulietinio gyvenimo ir visų troškimų. Priimu sanyasą pagal Šankaros tradiciją. Tegul Brahmanas, kuris yra tikrovė, pažinimas ir laimė, būna mano vienintelis tikslas. Neturtas, skaistumas, tiesa ir neprievarta tebūna mano kelias. Aš palieku gimimą ir mirtį, siekdamas galutinio išsilaisvinimo.”