Bartas D. Ehrmanas (Bart D. Ehrman) – šiuolaikinis amerikiečių Biblijos tekstų istorikas, Naujojo Testamento tyrinėtojas ir bestselerių autorius, žinomas dėl savo darbų, analizuojančių, kaip Biblijos tekstų perrašinėjimas per amžius paveikė jų prasmę ir mokymus. Jo knygos, tokios kaip Jėzaus klaidingas citavimas (Misquoting Jesus, 2005) ir Kaip Jėzus tapo Dievu (How Jesus Became God, 2014), populiarina mokslinį Biblijos tyrinėjimą, atskleisdamos tekstų sudarymo, kopijavimo klaidų ir teologinių pokyčių istoriją. Ehrmanas, kadaise buvęs evangelikalu, tapo agnostiku, o jo darbai kvestionuoja tradicinius krikščionių įsitikinimus apie Biblijos neklaidingumą.
Bartas Ehrmanas gimė 1955 m. spalio 5 d. Lorense, Kanzase, JAV. Jis užaugo viduriniosios klasės šeimoje ir vaikystėje lankė episkopalinę bažnyčią, tačiau paauglystėje tapo atgimimo krikščioniu (born-again Christian), stipriai tikėdamas Biblijos neklaidingumu. Ehrmanas prisimena:
„Kaip jaunas evangelikalas, tikėjau, kad kiekvienas Biblijos žodis yra tiesiogiai Dievo įkvėptas.“ (perpasakota pagal Misquoting Jesus, įvadas)
1973 m. Ehrmanas įstojo į Moody Biblijos institutą Čikagoje, konservatyvią evangelikų mokyklą, kur studijavo Bibliją ir graikų kalbą. Vėliau jis persikėlė į Wheaton koledžą, kitą evangelikų instituciją, kur 1978 m. baigė bakalauro studijas. Jo noras gilintis į Biblijos tekstus paskatino studijas Prinstono teologijos seminarijoje, kur jis mokėsi pas žymų Naujojo Testamento tyrinėtoją Bruce’ą Metzgerį. 1985 m. Ehrmanas apsigynė daktaro disertaciją apie ankstyvąją krikščionybę ir tekstų kritiką.
Ehrmanas pradėjo dėstyti Rutgerso universitete, o nuo 1988 m. dirba Šiaurės Karolinos universitete Chapel Hill, kur yra Religijos studijų katedros profesorius. Jo moksliniai darbai sutelkti į Naujojo Testamento tekstų kritiką, ankstyvosios krikščionybės istoriją ir apokrifinius raštus. Ehrmanas publikavo daugiau nei 30 knygų, iš kurių daugelis, skirtos plačiajai auditorijai, tapo bestseleriais. Jo populiariausios knygos yra:
- Jėzaus klaidingas citavimas (2005): Analizuoja, kaip kopijavimo klaidos ir tyčiniai pakeitimai paveikė Naujojo Testamento tekstus.
- Dievo problema (God’s Problem, 2008): Tyrinėja kančios problemą Biblijos kontekste.
- Kaip Jėzus tapo Dievu (2014): Nagrinėja, kaip Jėzus iš pranašo tapo dieviška figūra krikščionybėje.
Ehrmanas taip pat yra dažnas svečias televizijos laidose, podcastuose ir viešose diskusijose, kur ginčijasi su teologais ir apologetais apie Biblijos patikimumą. Jo perėjimas iš evangelikalo į agnostiką, kurį lėmė tekstų kritikos studijos ir kančios problemos apmąstymai, daro jį prieštaringa, bet įtakinga figūra.
Ehrmano Biblijos tekstų analizė
Ehrmano darbai sutelkti į Naujojo Testamento tekstų kritiką – mokslinę discipliną, tiriančią, kaip tekstai buvo sudaryti, kopijuoti ir keisti per amžius. Jo analizė atskleidžia, kaip perrašinėjimas paveikė Biblijos prasmę ir mokymus. Pagrindiniai jo metodai ir išvados:
1. Tekstų kritikos pagrindai
Ehrmanas taiko „žemąją kritiką“ (textual criticism), kuri siekia rekonstruoti originalius Naujojo Testamento tekstus, lygindama tūkstančius išlikusių rankraščių. Jis pabrėžia, kad nėra išlikusių originalių Evangelijų ar laiškų kopijų – tik vėlesni rankraščiai, datuojami nuo II a. pabaigos iki viduramžių. Šie rankraščiai, anot Ehrmano, turi šimtus tūkstančių variantų dėl:
- Kopijavimo klaidų: Raštininkai, dažnai vienuoliai, darė klaidas dėl nuovargio, prasto apšvietimo ar neišmanymo.
- Tyčinių pakeitimų: Raštininkai kartais keisdavo tekstus, kad atitiktų jų teologinius įsitikinimus ar išspręstų prieštaravimus.
Ehrmanas Jėzaus klaidingame citavime rašė:
„Naujojo Testamento rankraščiuose yra daugiau variantų, nei juose yra žodžių.“ (Misquoting Jesus, skyrius 3)
2. Perrašinėjimo poveikis prasmei
Ehrmanas identifikuoja kelis reikšmingus atvejus, kai perrašinėjimas pakeitė Naujojo Testamento prasmę ar mokymus:
- Marko Evangelijos pabaiga (Mk 16:9–20): Originali Marko Evangelija baigiasi 16:8, kai moterys randa tuščią Jėzaus kapą ir išsigąsta. Vėlesni raštininkai pridėjo 12 eilučių, aprašančių prisikėlusio Jėzaus pasirodymus, kad suderintų su kitomis Evangelijomis. Ehrmanas teigia, kad šis priedas pakeitė Marko teologinę žinią, pridėdamas aiškesnį prisikėlimo patvirtinimą.
- Jono Evangelijos svetimautojos epizodas (Jn 7:53–8:11): Istorija apie Jėzų, atleidžiantį svetimautojai, nėra ankstyviausiuose rankraščiuose ir greičiausiai buvo įterpta III–IV a. Ehrmanas pažymi, kad šis epizodas, nors ir populiarus, neatspindi originalaus teksto.
- Trejybės formulė (1 Jn 5:7–8): Vadinamasis Comma Johanneum, aiškiai remiantis Trejybės doktriną, yra vėlyvas V a. priedas, kurio nėra ankstyvuosiuose graikiškuose rankraščiuose. Šis pakeitimas sustiprino ortodoksinę krikščionybės doktriną.
Ehrmanas teigia, kad šie pakeitimai, nors kartais ir nedideli, turėjo didelę įtaką krikščionybės teologijai, ypač kristologijos ir Trejybės doktrinų formavimuisi.
3. Tekstų autorystė ir autentiškumas
Ehrmanas kvestionuoja tradicinę Naujojo Testamento knygų autorystę:
- Evangelijos: Jis teigia, kad Mato, Morkaus, Luko ir Jono Evangelijos nebuvo parašytos apaštalų, o nežinomų autorių I a. pabaigoje–II a. pradžioje, remiantis žodinėmis tradicijomis.
- Pauliaus laiškai: Ehrmanas sutinka, kad septyni Pauliaus laiškai (pvz., Romiečiams, 1 Korintiečiams) yra autentiški, bet kiti, tokie kaip 1 ir 2 Timotiejui ar Titui, yra pseudepigrafiniai, parašyti vėlesnių autorių Pauliaus vardu.
- Apokrifiniai tekstai: Ehrmanas tyrinėja nekanoninius raštus, tokius kaip Tomo Evangelija, rodydamas, kaip jie atspindi ankstyvosios krikščionybės įvairovę, kuri buvo nuslopinta ortodoksų.
Jis Kaip Jėzus tapo Dievu rašė:
„Ankstyvieji krikščionys turėjo skirtingas Jėzaus vizijas, o tekstų perrašinėjimas padėjo įtvirtinti vieną ortodoksinę perspektyvą.“ (How Jesus Became God, skyrius 4)
4. Istorinis kontekstas ir teologinė raida
Ehrmanas analizuoja, kaip perrašinėjimas atspindi ankstyvosios krikščionybės teologinius konfliktus. Pavyzdžiui, II–III a. raštininkai keitė tekstus, kad sustiprintų Jėzaus dieviškumą ar paneigtų eretines doktrinas, tokias kaip docetizmas (teigiantis, kad Jėzus nebuvo žmogus). Jis taip pat nagrinėja, kaip tekstai buvo pritaikyti prie Romos imperijos konteksto, pavyzdžiui, pabrėžiant paklusnumą valdžiai (Rom 13:1–7).
Istorijos apie Ehrmaną
Jėzaus klaidingo citavimo poveikis
2005 m. išleista Jėzaus klaidingas citavimas tapo netikėtu bestseleriu, pritraukdama tiek sekuliarią, tiek tikinčiąją auditoriją. Knyga įkvėpė daugelį skaitytojų, įskaitant buvusį evangelikalą, kuris rašė Ehrmanui:
„Jūsų knyga padėjo man suprasti, kad galiu vertinti Bibliją kaip istorinį dokumentą, neprivalėdamas tikėti jos neklaidingumu.“ (perpasakota pagal Ehrmano tinklaraštį, 2010)
Ši istorija rodo Ehrmano sugebėjimą populiarinti mokslinį tyrinėjimą ir skatinti atvirą diskusiją apie Bibliją.
Kritika iš konservatyvių krikščionių
Ehrmano darbai sukėlė pasipiktinimą tarp konservatyvių krikščionių, kurie kaltino jį „puolant tikėjimą“. Po Jėzaus klaidingo citavimo publikacijos evangelikų apologetas Normanas Geisleris viešai teigė, kad Ehrmanas „iškraipo Biblijos patikimumą“, o kai kurios bažnyčios draudė jo knygas. Ehrmanas atsakė:
„Aš nesiekiu griauti tikėjimo; aš siekiu parodyti tiesą apie tekstus, kokie jie yra.“ (perpasakota pagal Ehrmano interviu, 2006)
Ši istorija atskleidžia Ehrmano prieštaringumą ir jo drąsą ginti mokslinį požiūrį, nepaisant pasipriešinimo.
Citatos
- „Naujojo Testamento rankraščiuose yra daugiau variantų, nei juose yra žodžių.“ (Jėzaus klaidingas citavimas, skyrius 3)
- „Ankstyvieji krikščionys turėjo skirtingas Jėzaus vizijas, o tekstų perrašinėjimas padėjo įtvirtinti vieną ortodoksinę perspektyvą.“ (Kaip Jėzus tapo Dievu, skyrius 4)
- „Biblijos tekstai nėra dieviškai įkvėpti; jie yra žmogaus kūriniai, pilni klaidų ir pakeitimų.“ (Jėzaus klaidingas citavimas, skyrius 7)
- „Perrašinėjimas keitė ne tik žodžius, bet ir krikščionybės mokymus, formuodamas tai, kuo ji tapo.“ (Išniekinta Biblija, skyrius 5)
- „Mokslinis Biblijos tyrinėjimas atskleidžia ne tik tekstų istoriją, bet ir žmogaus pastangas suprasti dieviškumą.“ (Dievo problema, skyrius 2)
Barto Ehrmano analizė, kaip perrašinėjimas paveikė Naujojo Testamento prasmę ir mokymus, padėjo demistifikuoti Bibliją, parodydama ją kaip istorinį dokumentą, formuotą žmogaus rankų. Jo darbai, tokie kaip Jėzaus klaidingas citavimas, atskleidžia, kaip kopijavimo klaidos ir tyčiniai pakeitimai, pavyzdžiui, Marko Evangelijos pabaigos ar Trejybės formulės pridėjimai, paveikė krikščionybės teologiją. Istorijos apie jo knygų poveikį ir konfliktus su konservatyviais krikščionimis iliustruoja jo įtaką ir iššūkius. Ehrmano palikimas išlieka aktualus, skatindamas mokslinį požiūrį į Bibliją, kuris vertina jos istorinę ir literatūrinę reikšmę, nepriklausomai nuo tikėjimo.