Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios tautos ir tikėjimai per šimtmečius bandė apčiuopti dieviškumą, išreikšti gyvenimo prasmę ar paaiškinti pasaulio tvarką. Šiame puslapyje pateikiame simbolius, kurie tapo neatsiejama krikščionybės, judaizmo, islamo, hinduizmo, budizmo, daoizmo, šintoizmo ir kitų pasaulio tikėjimų dalimi. Kai kurie jų – tokie kaip ankh ar uroboras – siekia tūkstantmečius. Kiti, kaip Raudona gija ar Hamsa, išaugo iš liaudies tradicijų, bet šiandien atpažįstami visame pasaulyje. Ne visi simboliai gimė religijoje. Kai kurie buvo kasdienio gyvenimo dalis – duona, žuvis, ugnis – bet žmonių sąmonėje jie įgavo šventumo.
Šventieji simboliai
Kryžius (lot. Crux, dviejų susikertančių linijų simbolis) – Kryžius yra pagrindinis krikščionybės simbolis, vaizduojantis Jėzaus Kristaus nukryžiavimą ir jo auką už žmonijos išganymą. Jis simbolizuoja tikėjimą, viltį ir Dievo meilę. Kryžius naudojamas bažnyčiose, papuošaluose ir kaip apsaugos ženklas. Skirtingos kryžiaus formos, pavyzdžiui, lotyniškas ar stačiatikių kryžius, turi savo unikalią reikšmę. Ankstyvieji krikščionys naudojo kryžių kaip slaptą ženklą persekiojimų metu.
Žuvis (Ichthys, graikiškas žodis, reiškiantis žuvį, simbolis) – Ichthys, arba žuvies simbolis, buvo slaptas ankstyvųjų krikščionių ženklas, naudotas atpažinti bendratikius Romos persekiojimų laikais. Žodis „Ichthys“ yra akrostichas, sudarytas iš graikiškų žodžių, reiškiančių „Jėzus Kristus, Dievo Sūnus, Gelbėtojas“. Simbolis vaizduoja paprastą žuvies kontūrą, dažnai matomą ant krikščionių kapų ar bažnyčių. Šiandien jis populiarus ant automobilių lipdukų ar papuošalų kaip tikėjimo išraiška. Žuvis taip pat siejama su krikščionišku krikštu ir vandens simbolika.
Om (Sanskrito žodis ir simbolis, šventas garsas)
Om yra šventas hinduizmo, budizmo ir džainizmo simbolis, laikomas visatos pradžios ir esmės garsu. Jis naudojamas meditacijose, mantrose ir ritualuose, siekiant dvasinio susitelkimo. Om simbolis, užrašytas sanskrito raštu, vaizduoja kosminę energiją ir harmoniją. Jo tarimas laikomas būdu prisijungti prie dieviškosios sąmonės. Hinduizme Om dažnai siejamas su trimis dievybėmis: Brahma, Višnu ir Šiva. Simbolis taip pat naudojamas jogos praktikoje.
Menora (hebr. Menorah, septynšakė žvakidė) – Menora yra vienas seniausių judaizmo simbolių, vaizduojantis septynšakę žvakidę, kuri stovėjo Jeruzalės šventykloje. Ji simbolizuoja Dievo šviesą, išmintį ir dvasinį nušvitimą. Kiekviena šaka reiškia vieną iš septynių Dievo kūrinijos dienų arba dvasines vertybes. Menora naudojama religinėse ceremonijose ir yra Izraelio valstybės emblemoje. Šiuolaikinėje kultūroje ji dažnai siejama su Chanukos švente, nors Chanukos menora turi devynias šakas.
Dharma ratas (Dharmachakra, sanskrito žodis, reiškiantis „įstatymo ratą“, simbolis) – Dharma ratas yra budizmo simbolis, vaizduojantis Budos mokymą ir aštuonialypį kelią į nušvitimą. Ratas su aštuoniais stipinais simbolizuoja aštuonias kilniąsias tiesas, vedančias į išsivadavimą iš kančios. Jis dažnai vaizduojamas budistų šventyklose, meno kūriniuose ir vėliavose. Dharma ratas taip pat reiškia gyvenimo ciklą ir dharmos – tiesos – sklaidą. Simbolis kilo iš Budos pirmojo pamokslo, kuriame jis „pajudino dharmos ratą“.
Lotosas (sanskrito Padma, vandens augalo žiedas) – Lotosas yra hinduizmo ir budizmo simbolis, reiškiantis tyrumą, dvasinį pabudimą ir išsivadavimą iš materialaus pasaulio. Jo žiedas, iškylantis švarus iš purvino vandens, simbolizuoja sielos kelionę į nušvitimą. Lotosas dažnai vaizduojamas su dievybėmis, tokiomis kaip Višnu ar Buda, sėdinčiomis ant jo. Skirtingos lotoso spalvos turi savo reikšmes, pavyzdžiui, baltas – tyrumas, raudonas – meilė. Simbolis taip pat naudojamas jogos ir meditacijos praktikose.
Ankh (egipt. Ankh, kryžiaus su kilpa simbolis) – Ankh, dažnai vadinamas „gyvybės kryžiumi“, yra senovės Egipto simbolis, siejamas su amžinu gyvenimu ir nemirtingumu. Jis dažnai vaizduojamas faraonų, dievų ar šventų objektų rankose Egipto mene. Ankh simbolizuoja fizinį ir dvasinį gyvenimą, taip pat pomirtinio gyvenimo viltį. Šis simbolis buvo naudojamas amuletuose ir ritualuose, siekiant apsaugos ir palaiminimo. Šiuolaikinėje kultūroje Ankh kartais perimamas kaip dvasinio atgimimo ženklas.
Pusmėnulis su žvaigžde (arab. Hilal, mėnulio ir žvaigždės simbolis) – Pusmėnulis su žvaigžde yra plačiai atpažįstamas islamo simbolis, siejamas su dangaus šviesa ir dievišku vadovavimu. Nors jis neturi tiesioginės Korano kilmės, simbolis tapo populiarus Osmanų imperijos laikais ir dabar naudojamas daugelio musulmoniškų šalių vėliavose. Pusmėnulis simbolizuoja atsinaujinimą, o žvaigždė – dvasinį nušvitimą. Šis ženklas dažnai matomas ant mečečių kupolų ar religinių atributų. Jis taip pat atspindi islamo kalendoriaus, pagrįsto mėnulio ciklais, svarbą.
Triketra (kelt. Triquetra, trijų sujungtų lankų simbolis) – Triketra yra keltų kilmės simbolis, vaizduojantis trejybę ir dažnai siejamas su vienybe bei amžinybe. Krikščionybėje jis buvo pritaikytas kaip Šventosios Trejybės – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – simbolis. Triketra dažnai randama ant senovinių keltų akmenų, papuošalų ar rankraščių, tokių kaip Kells knyga. Simbolis taip pat gali reikšti gyvenimo, mirties ir atgimimo ciklą. Šiuolaikinėje kultūroje jis populiarus tarp neopagonių ir kaip dekoratyvinis motyvas.
Balandis (lot. Columba, paukščio simbolis) – Balandis krikščionybėje yra Šventosios Dvasios ir taikos simbolis, dažnai vaizduojamas su alyvmedžio šakele snape. Jis siejamas su Nojaus arka, kur balandis pranešė apie potvynio pabaigą, simbolizuodamas Dievo malonę. Balandis taip pat vaizduojamas Jėzaus krikšto scenose, kai Šventoji Dvasia nusileido kaip balandis. Šis simbolis naudojamas religinėje ikonografijoje, liturgijoje ir kaip taikos ženklas visame pasaulyje. Balandis dažnai matomas krikščionių papuošaluose ar bažnyčių dekoracijose.
Yin-Yang (kin. Taijitu, apskritimo su priešingomis pusėmis simbolis) – Yin-Yang yra daoizmo simbolis, vaizduojantis priešybių harmoniją ir pusiausvyrą visatoje. Yin (tamsioji pusė) ir Yang (šviesioji pusė) simbolizuoja dualumą, pavyzdžiui, tamsą ir šviesą, moteriškumą ir vyriškumą, tačiau kartu jų tarpusavio priklausomybę. Maži apskritimai kiekvienoje pusėje rodo, kad kiekvienoje pusėje yra kitos dalis. Šis simbolis naudojamas meditacijose, fengšui ir kinų filosofijoje, pabrėžiant pusiausvyrą. Yin-Yang taip pat atspindi ciklišką gamtos ir gyvenimo prigimtį.
Pentagrama (gr. Pentagrammon, penkiakampė žvaigždė) – Pentagrama yra senovinis simbolis, naudotas įvairiose kultūrose ir religijose, dažnai siejamas su apsauga ir dvasine galia. Antikos laikais ji simbolizavo penkis elementus (žemę, vandenį, orą, ugnį ir dvasią) arba žmogaus kūną. Krikščionybėje pentagrama kartais vaizdavo penkias Kristaus žaizdas. Šiuolaikinėje kultūroje ji dažnai siejama su wicca ar neopagonizmu, kur apversta pentagrama turi kitą reikšmę. Simbolis naudojamas amuletuose, ritualuose ir dekoracijose.
Chai (hebr. Chai, dviejų raidžių simbolis) – Chai yra judaizmo simbolis, sudarytas iš hebrajų raidžių „chet“ ir „yud“, reiškiančių „gyvybę“. Jis simbolizuoja gyvenimo šventumą, palaiminimą ir džiaugsmą, dažnai naudojamas kaip amuletas ar papuošalas. Chai dažnai matomas ant karolių, žiedų ar sinagogų dekoracijų, išreiškiant viltį ir gyvybingumą. Žydų tradicijoje skaičius 18, susijęs su Chai, laikomas laimingu. Simbolis taip pat atspindi Dievo dovanotą gyvenimo dovaną.
Uroboras (gr. Ouroboros, gyvatės ar drakono simbolis) – Uroboras, vaizduojantis gyvatę, ryjančią savo uodegą, yra senovinis simbolis, reiškiantis amžinybę, cikliškumą ir atsinaujinimą. Jis randamas įvairiose kultūrose, įskaitant senovės Egiptą, graikų alchemiją ir skandinavų mitologiją. Uroboras simbolizuoja gyvenimo, mirties ir atgimimo ratą, taip pat visatos vienybę. Alchemijoje jis siejamas su transformacija ir tobulėjimu. Šiuolaikinėje kultūroje uroboras dažnai naudojamas kaip filosofinis ar meninis motyvas.
Aumakua (havaj. Aumakua, dvasios ar protėvių simbolis) – Aumakua yra havajų religijos simbolis, reiškiantis protėvių dvasias, kurios saugo ir vadovauja savo palikuonims. Šios dvasios dažnai vaizduojamos kaip gyvūnai, pavyzdžiui, rykliai, pelėdos ar vėžliai, priklausomai nuo šeimos tradicijų. Aumakua laikomi tarpininkais tarp žmonių ir dievų, teikiančiais apsaugą ir išmintį. Jie gerbiami per ritualus, maldas ar aukas. Simbolis pabrėžia stiprų havajų kultūros ryšį su gamta ir protėviais.
Davido žvaigždė (hebr. Magen David, šešiakampė žvaigždė) – Davido žvaigždė yra pagrindinis judaizmo simbolis, vaizduojantis Dievo ir Izraelio tautos ryšį bei harmoniją. Dvi susipynusios trikampės žvaigždės simbolizuoja dvasinio ir materialaus pasaulių pusiausvyrą. Šis simbolis tapo žydų tapatybės ženklu viduramžiais ir dabar puošia Izraelio vėliavą. Jis dažnai naudojamas sinagogose, papuošaluose ir religinėse ceremonijose. Davido žvaigždė taip pat siejama su karaliaus Dovydo legenda ir mesianistine viltimi.
Kippa (hebr. Kippah, galvos apdangalas) – Kippa yra tradicinis žydų galvos apdangalas, simbolizuojantis pagarbą Dievui ir nuolankumą Jo akivaizdoje. Ją dėvi vyrai, o kartais ir moterys, per maldas, religines šventes ar kasdien. Kippa primena, kad Dievas yra aukščiau žmogaus, skatindama dvasinį sąmoningumą. Skirtingos spalvos ir stiliai gali atspindėti bendruomenės tradicijas ar asmens tapatybę. Šis simbolis taip pat naudojamas kaip žydų kultūros ir tikėjimo ženklas.
Toros ritinys (hebr. Sefer Torah, šventas rankraštis) – Toros ritinys yra judaizmo šventasis tekstas, simbolizuojantis Dievo įstatymą, išmintį ir Jo sandorą su Izraeliu. Jame užrašyti penki Mozės knygų skyriai, laikomi švenčiausiu žydų raštu. Toros ritiniai kruopščiai rašomi ranka ant pergamento ir laikomi sinagogų arkoje. Jie naudojami per pamaldas, o jų skaitymas yra centrinė religinių apeigų dalis. Toros ritinys taip pat atspindi žydų tautos dvasinę ir istorinę kelionę.
Kalašas (pandž. Kalaš, šventas indas) – Kalašas yra sikizmo simbolis, vaizduojantis šventą indą, naudojamą Amrit ceremonijoje, simbolizuojančią nemirtingumą ir dvasinį tyrumą. Šis indas, pripildytas saldinto vandens, maišomo su kardu, reiškia sikhų įšventinimą į Khalsa bendruomenę. Kalašas simbolizuoja dvasinę jėgą, bendruomenės vienybę ir Dievo malonę. Jis dažnai vaizduojamas sikhų šventyklose ir religinėje ikonografijoje. Ceremonijos metu Kalašas yra pagarbaus elgesio ir šventumo objektas.
Khanda (pandž. Khanda, dviejų kardų ir rato simbolis) – Khanda yra sikizmo simbolis, vaizduojantis tikėjimą, teisingumą ir dvasinę jėgą. Jį sudaro dviejų ašmenų kardas (khanda), apskritimas (chakra) ir du vienaašmeniai kardai (kirpanai), simbolizuojantys dvasinę ir pasaulietinę atsakomybę. Khanda atspindi sikhų principus – drąsą, garbę ir tiesą. Šis simbolis dažnai matomas sikhų vėliavose, šventyklose ir papuošaluose. Jis taip pat siejamas su Khalsa brolijos dvasine kova už teisingumą.
Mandala (sansk. Mandala, apskritas raštas) – Mandala yra hinduizmo ir budizmo simbolis, naudojamas meditacijai ir vaizduojantis visatos struktūrą bei dvasinę harmoniją. Sudėtingi geometriniai raštai simbolizuoja kosmosą, dieviškąją tvarką ir sielos kelionę į centrą – nušvitimą. Mandalų kūrimas, dažnai iš smėlio ar dažų, yra meditacijos ir ritualų dalis. Jos taip pat naudojamos kaip mokymo priemonė budistų vienuolynuose. Šiuolaikinėje kultūroje mandalos populiarios kaip dvasinio meno ir atsipalaidavimo forma.
Hamsa (arab. Khamsa, rankos formos amuletas) – Hamsa yra Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos simbolis, apsaugantis nuo blogio akies ir nešančias sėkmę. Rankos formos amuletas, dažnai su akimi centre, simbolizuoja Dievo apsaugą ir palaiminimą. Hamsa naudojama judaizme, islame ir kitose kultūrose, dažnai kabinama namuose ar nešiojama kaip papuošalas. Jos dizainas gali skirtis, įtraukiant kitus simbolius, tokius kaip žuvys ar hebrajų raidės. Hamsa taip pat atspindi viltį, gerovę ir tarpkultūrinę vienybę.
Vajra (sansk. Vajra, žaibo formos ritualinis objektas) – Vajra yra budizmo ir hinduizmo simbolis, reiškiantis nenugalimą dvasinę jėgą ir nušvitimą. Šis objektas, primenantis žaibą ar deimantą, simbolizuoja tvirtumą ir gebėjimą įveikti neišmanymą. Vajra naudojama ritualuose, dažnai kartu su varpeliu, vaizduojančiu išmintį. Tibeto budizme ji siejama su dievybėmis ir dvasine galia. Simbolis taip pat atspindi pusiausvyrą tarp jėgos ir užuojautos kelyje į nušvitimą.
Svastika (sansk. Svastika, kryžminis raštas) – Svastika yra senovės hinduizmo, budizmo ir džainizmo simbolis, reiškiantis sėkmę, gerovę ir kosminę tvarką. Jos keturios rankos simbolizuoja keturis gyvenimo tikslus arba keturis pasaulio kampus. Svastika randama šventyklų dekoracijose, religiniuose tekstuose ir festivaliuose, tokiuose kaip Diwali. Deja, dėl nacistinės apropriacijos XX a. simbolis Vakaruose įgavo neigiamą konotaciją, tačiau Rytuose išlieka šventas. Ji taip pat atspindi amžiną gyvenimo ciklą.
Labirintas (gr. Labyrinthos, vingiuotas kelias) – Labirintas yra senovės ir krikščionių simbolis, vaizduojantis dvasinę kelionę ir savęs paiešką. Skirtingai nei labirintas su aklavietėmis, religinis labirintas turi vieną kelią į centrą, simbolizuojantį Dievo ar tiesos atradimą. Viduramžių katedrose, pavyzdžiui, Šartre, labirintai buvo naudojami kaip piligrimystės metafora. Vaikščiojimas labirintu skatina meditaciją ir vidinę ramybę. Šiuolaikinėje kultūroje labirintai naudojami dvasinėse praktikose ir kaip terapinė priemonė.
Raudona gija (hebr./sansk. Raksha Sutra, siūlas ar apyrankė) – Raudona gija yra kabalos ir hinduizmo simbolis, naudojamas apsaugai nuo blogio ir palaiminimui. Kabaloje ji nešiojama ant riešo, tikint, kad atbaido neigiamą energiją ir pritraukia gerovę. Hinduizme raudona gija rišama per ceremonijas, simbolizuojant dievų apsaugą ar šeimos ryšį. Ji dažnai lydima maldų ar mantra skandavimo, stiprinančių jos dvasinę reikšmę. Simbolis taip pat atspindi tikėjimą nematomais apsaugos ryšiais.
Druzų žvaigždė (arab. Najmat al-Druz, penkiakampė spalvota žvaigždė) – Druzų žvaigždė yra druzų tikėjimo simbolis, vaizduojantis penkis kosminius principus: protą, sielą, žodį, pirmtaką ir atsaką. Kiekviena žvaigždės spalva (žalia, raudona, geltona, mėlyna, balta) atitinka vieną iš šių principų, atspindinčių dvasinę harmoniją. Simbolis naudojamas druzų religinėse ceremonijose ir bendruomenės atributikoje. Druzų žvaigždė pabrėžia tikėjimo slaptumą ir išminties siekį. Ji retai matoma už druzų bendruomenės ribų dėl jų uždaros tradicijos.
Adinkra simboliai (akan. Adinkra, raštai ir ženklai) – Adinkra simboliai yra Afrikos akanų kultūros ženklai, perteikiantys dvasines vertybes, išmintį ir gyvenimo pamokas. Kiekvienas simbolis, pavyzdžiui, Gye Nyame („tik Dievas“), turi unikalią reikšmę, dažnai susijusią su morale ar kosmosu. Jie naudojami audiniuose, papuošaluose ir ritualuose, ypač Ganos akanų bendruomenėse. Adinkra simboliai taip pat atspindi bendruomenės istoriją ir socialinius ryšius. Šiuolaikinėje kultūroje jie populiarūs kaip Afrikos paveldo ženklai.
Ba Gua (kin. Bagua, aštuonių trigramų simbolis) – Ba Gua yra daoizmo simbolis, vaizduojantis aštuonis dangaus ir žemės principus, naudojamus fengšui ir I Čing. Kiekviena trigrama, sudaryta iš trijų linijų, simbolizuoja gamtos jėgas, tokias kaip vėjas, vanduo ar ugnis. Ba Gua naudojamas harmonizuoti erdvę, nukreipti energiją ir suprasti visatos tvarką. Simbolis dažnai matomas ant veidrodžių ar durų kaip apsaugos ženklas. Jis taip pat atspindi ciklišką pokyčių ir pusiausvyros prigimtį.
Kaducejas (gr. Kerykeion, skeptras su gyvatėmis) – Kaducejas yra senovės simbolis, vaizduojantis skeptrą su dviem gyvatėmis ir sparnais, siejamas su gydymu ir dievų pasiuntiniais. Graikų mitologijoje jis buvo Hermio, prekybos ir komunikacijos dievo, atributas. Kaducejas simbolizuoja pusiausvyrą, derybas ir dvasinį tarpininkavimą. Nors kartais klaidingai siejamas su medicina, tikrasis medicinos simbolis yra Asklepijo lazda. Šiuolaikinėje kultūroje kaducejas naudojamas kaip prekybos ar diplomatijos ženklas.
Karūna (lot. Corona, galvos apdangalas) – Karūna yra įvairių religijų simbolis, vaizduojantis dangaus valdžią ir dieviškąjį autoritetą. Krikščionybėje ji siejama su Kristaus kaip Karalių Karaliaus įvaizdžiu ir šventųjų garbe danguje. Senovės kultūrose karūna simbolizavo dievų palaiminimą valdovams, pabrėždama jų dvasinį ryšį su dievybėmis. Karūnos taip pat naudojamos religinėse ikonografijose, vaizduojant šventuosius ar dievus. Šis simbolis atspindi garbę, šlovę ir amžinąją pergalę prieš blogį.
Zoroastrizmo ugnis (pers. Atar, amžinos ugnies simbolis) – Zoroastrizmo ugnis yra šventas simbolis, reiškiantis tiesą, šviesą ir dieviškąją Ahura Mazdos iš
išmintį. Ugnis laikoma šventa ir nuolat palaikoma zoroastriečių šventyklose, simbolizuojant Dievo buvimą. Ji vaizduoja tyrumą, nes sunaikina nešvarumus, ir yra centrinė zoroastrizmo ritualų dalis. Ugnis taip pat siejama su kosmine tvarka ir moraline kova tarp gėrio ir blogio. Šis simbolis pabrėžia dvasinį nušvitimą ir amžiną tiesos pergalę.
Chi Rho (gr. Chi Rho, lotynų raidžių XP monograma) – Chi Rho yra vienas seniausių krikščionių simbolių, sudarytas iš graikų raidžių „chi“ (X) ir „rho“ (P), reiškiančių Kristų. Simbolis tapo populiarus po imperatoriaus Konstantino vizijos, kai jis naudojo jį kaip pergalės ženklą. Chi Rho dažnai randamas ant ankstyvųjų krikščionių sarkofagų, bažnyčių mozaikų ir liturginių objektų. Jis simbolizuoja Kristaus dieviškumą ir jo pergalę prieš mirtį. Šiuolaikinėje krikščionybėje simbolis išlieka kaip tikėjimo ir triumfo ženklas.
Apvaizdos akis (angl. Eye of Providence, akis trikampyje) – Apvaizdos akis yra simbolis, vaizduojantis viską matantį Dievą, kuris stebi ir saugo pasaulį. Trikampis aplink akį simbolizuoja Šventąją Trejybę krikščionybėje, o spinduliai – dieviškąją šlovę. Simbolis dažnai matomas religinėje ikonografijoje, masonų simbolikoje ir net JAV dolerio banknote. Jis pabrėžia Dievo visagalybę, išmintį ir rūpestį žmonija. Apvaizdos akis taip pat siejama su dvasiniu budrumu ir apsauga nuo blogio.
Povo angelas (kurd. Melek Taus, povo pavidalo dievybė) – Povo angelas yra jezidų tikėjimo simbolis, vaizduojantis Melek Taus, dieviškąjį tarpininką tarp Dievo ir žmonijos. Povas simbolizuoja grožį, nemirtingumą ir dieviškąją šlovę jezidų mitologijoje. Melek Taus laikomas gėrio ir šviesos nešėju, tačiau kartais klaidingai siejamas su blogiu dėl išorinių interpretacijų. Simbolis dažnai vaizduojamas jezidų šventyklose ir religinėse apeigose. Povo angelas pabrėžia jezidų tikėjimo unikalumą ir dvasinį gylį.
Zulfiqar kalavijas (arab. Zulfiqar, dvigubas kardas) – Zulfiqar kalavijas yra šiitų islamo simbolis, siejamas su imamu Ali, Mahometo pusbroliu, ir jo drąsa bei teisingumu. Legenda pasakoja, kad šis dvigubas kardas buvo padovanotas Ali per mūšį, simbolizuodamas dieviškąją galią. Zulfiqar vaizduojamas šiitų religinėje ikonografijoje, vėliavose ir papuošaluose, pabrėžiant dvasinę kovą už tiesą. Simbolis taip pat atspindi lyderystės ir moralinio tvirtumo idealus. Jis dažnai minimas šiitų poezijoje ir religiniuose tekstuose.
Fehu runa (sen. skand. Fehu, runų raštas) – Fehu runa yra senovės germanų simbolis, reiškiantis klestėjimą, turtus ir materialinę gerovę. Ši runa, primenanti raidę „F“, taip pat simbolizuoja energiją ir kūrybinę jėgą, kurią reikia nukreipti teisingai. Senovės skandinavų kultūroje Fehu buvo naudojama runų būrimuose ir ritualuose, siekiant pritraukti sėkmę. Ji taip pat atspindi gyvybės ciklą ir gamtos gausą. Šiuolaikinėje neopagonių kultūroje Fehu išlieka populiarus dvasinis simbolis.
Trišakis (sansk. Trishula, trijų smaigalių ietis) – Trišakis yra hinduizmo simbolis, siejamas su dievu Šiva ir vaizduojantis kūrimą, palaikymą bei sunaikinimą. Trys smaigaliai simbolizuoja tris pagrindines kosmines jėgas arba dieviškąsias savybes: valią, veiksmą ir išmintį. Trišakis dažnai vaizduojamas Šivos rankose ir naudojamas hinduistų ritualuose kaip šventas objektas. Simbolis taip pat atspindi pergalę prieš neišmanymą ir dvasinį apsivalymą. Trišakis kartais matomas jogos ir meditacijos atributikoje.
Apskritimas (lot. Circulus, be pradžios ir pabaigos forma) – Apskritimas yra universalus simbolis, vaizduojantis tobulumą, amžinybę ir dieviškąją pilnatvę. Daugelyje religijų jis simbolizuoja visatą, Dievo begalybę ir gyvenimo cikliškumą. Apskritimas naudojamas mandalose, keltų raštuose ir krikščioniškose aureolėse, pabrėžiant šventumą. Jo paprastumas slepia gilią prasmę – vienybę ir harmoniją. Simbolis taip pat atspindi laiko ir erdvės begalybę.
Kaabos akmuo (arab. Al-Hajar Al-Aswad, juodas akmuo) – Kaabos akmuo yra islamo šventasis centras, esantis Mekoje, simbolizuojantis vienybę ir Dievo buvimą. Tikima, kad šis juodas akmuo, įmontuotas Kaabos kampe, yra dieviškos kilmės ir siejamas su pranašu Abraomu. Musulmonai, atlikdami hadžą, siekia paliesti ar pabučiuoti akmenį, išreikšdami atsidavimą Alachui. Simbolis pabrėžia bendruomenės solidarumą ir dvasinį ryšį su Dievu. Kaabos akmuo taip pat atspindi šventą islamo tradicijų paveldą.
Lelijos žiedas (pranc. Fleur-de-lis, stilizuotas lelijos simbolis) – Lelijos žiedas yra krikščioniškas simbolis, siejamas su skaistumu, karališkumu ir Švenčiausiąja Mergele Marija. Jo trijų žiedlapių forma kartais interpretuojama kaip Šventosios Trejybės atspindys. Simbolis buvo plačiai naudojamas Prancūzijos karališkojoje heraldikoje ir krikščioniškose ikonografijose. Lelijos žiedas taip pat siejamas su šventumu ir dieviška apsauga. Šiuolaikinėje kultūroje jis išlieka dekoratyviniu ir dvasiniu motyvu.
Alfa ir Omega (gr. Alpha kai Omega, pirmoji ir paskutinė graikų raidės) – Alfa ir Omega krikščionybėje simbolizuoja Dievą kaip visatos pradžią ir pabaigą, pabrėždami Jo amžinybę ir visagalybę. Šios raidės minimos Apreiškimo knygoje, kur Kristus save taip vadina. Simbolis dažnai matomas ant bažnyčių dekoracijų, liturginių rūbų ir krikščioniškų kapų. Alfa ir Omega išreiškia tikėjimą, kad Dievas valdo laiką ir istoriją. Šis simbolis taip pat atspindi viltį ir Dievo pažado išsipildymą.
Žalvario gyvatė (hebr. Nehushtan, gyvatės statula) – Žalvario gyvatė yra judaizmo ir krikščionybės simbolis, reiškiantis išgydymą ir Dievo atleidimą. Pagal Senąjį Testamentą, Mozė pastatė žalvario gyvatę, kad išgydytų izraelitus nuo nuodingų įkandimų, simbolizuodama tikėjimą Dievu. Krikščionybėje ji siejama su Kristaus nukryžiavimu kaip išganymo ženklu. Simbolis pabrėžia Dievo gailestingumą ir dvasinį atgimimą. Žalvario gyvatė taip pat naudojama kaip medicinos simbolikos pirmtakas.
Šventoji Širdis (lot. Sacratum Cor, liepsnojanti širdis) – Šventoji Širdis yra krikščionybės simbolis, vaizduojantis Jėzaus Kristaus meilę žmonijai ir Jo auką. Širdis, dažnai apsupta erškėčių ir liepsnų, simbolizuoja Kristaus kančią ir degančią meilę. Simbolis ypač populiarus katalikybėje, kur Šventosios Širdies garbinimas skatina atsidavimą ir atgailą. Jis dažnai matomas religiniuose paveiksluose, medalionuose ir bažnyčių altoriuose. Šventoji Širdis taip pat atspindi Dievo gailestingumą ir artumą žmogui.
Tau kryžius (gr. Tau, T formos kryžius) – Tau kryžius, dar vadinamas Šv. Antano kryžiumi, yra krikščioniškas simbolis, vaizduojantis atpirkimą ir dvasinį gydymą. Jo T forma siejama su Senojo Testamento pranašystėmis ir Kristaus kryžiumi. Tau kryžius buvo ypač svarbus ankstyviesiems krikščionims ir pranciškonų ordino nariams. Simbolis taip pat naudojamas kaip apsaugos ir palaiminimo ženklas. Šiuolaikinėje kultūroje jis išlieka asketizmo ir nuolankumo simboliu.
Lotynų kryžius (lot. Crux Latina, paprastas kryžius) – Lotynų kryžius yra dažniausiai naudojamas krikščionybės simbolis, vaizduojantis Jėzaus Kristaus nukryžiavimą ir auką už žmonijos išganymą. Jo forma, su ilgesne vertikalia ir trumpesne horizontale sija, yra atpažįstama visame pasaulyje. Lotynų kryžius naudojamas bažnyčiose, papuošaluose ir kaip tikėjimo ženklas liturgijoje. Simbolis pabrėžia viltį, atpirkimą ir Dievo meilę. Skirtingai nei kitos kryžiaus formos, jis yra paprastas, bet galingas krikščioniškosios doktrinos simbolis.
Duona (Gyvybės duona). Krikščionybėje simbolizuoja Kristaus kūną ir dievišką gyvybės dovaną (ypač Eucharistijoje). Matzot (Nerauginta duona). Judaizmo Pesacho šventėje simbolizuoja išėjimą iš Egipto ir laisvę. Prasada (Pašventinta duona). Hinduizmo ritualuose dalijama kaip dievų palaiminimas.
Pita / Naan / Flatbread. Kai kuriuose Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos tikėjimuose naudojama kaip šventų vaišių dalis. Duona ir druska. Slaviškose tradicijose svečių sutikimo ritualas, simbolizuojantis svetingumą ir šventumą.
Aureolė (lot. Aureola, švytintis diskas) – Aureolė yra krikščionybėje, budizme ir kitose religijose naudojamas šventumo ir dieviškos šviesos simbolis, vaizduojamas kaip švytintis ratas aplink šventųjų ar dievybių galvas. Krikščionių ikonografijoje ji pabrėžia asmens šventumą ir artumą Dievui, dažnai matoma paveiksluose su Kristumi ar Marija. Budizme aureolė simbolizuoja nušvitimą ir dvasinę galią, ypač vaizduojant Budą. Simbolis taip pat randamas senovės Egipto ir hinduistų mene, išreiškiantis dieviškąją šlovę. Aureolė atspindi tyrumą, transcendenciją ir dvasinę šviesą.
Arkangelų kardas (lot. Gladius Angelorum, angelų ginklas) – Arkangelų kardas krikščionybėje simbolizuoja angelų, ypač arkangelo Mykolo, gynėjų galią ir dieviškąjį teisingumą. Kardas vaizduojamas kaip ginklas, naudojamas kovai su blogiu ir apsaugai nuo demoniškų jėgų. Religinėje ikonografijoje arkangelas Mykolas dažnai laikomas su kardu, simbolizuojančiu pergalę prieš nuodėmę. Simbolis pabrėžia dvasinę drąsą, tiesą ir Dievo valios vykdymą. Arkangelų kardas taip pat atspindi moralinę atsakomybę ir kovą už gėrį.
Taurė (lot. Calix, liturginis indas) – Taurė krikščionybėje yra Eucharistijos simbolis, vaizduojantis Kristaus kraują, pralietą už žmonijos išganymą. Ji naudojama Mišių metu, kai vynas konsekruojamas kaip Kristaus kraujas, pabrėžiant Jo auką. Taurė taip pat simbolizuoja dvasinį atgaivinimą ir bendrystę su Dievu. Religinėje ikonografijoje ji dažnai vaizduojama kartu su ostija ar kryžiumi. Simbolis atspindi meilę, pasiaukojimą ir amžinąjį gyvenimą per Kristų.
Rožinis (lot. Rosarium, maldos karoliukai) – Rožinis yra krikščionių, ypač katalikų, maldos karoliukai, naudojami meditacijai ir maldai, dažniausiai Švenčiausiajai Mergelei Marijai. Kiekvienas karoliukas žymi tam tikrą maldą, tokią kaip „Sveika, Marija“ ar „Tėve mūsų“, padedant susitelkti į Kristaus gyvenimo slėpinius. Rožinis simbolizuoja dvasinį susikaupimą, atgailą ir Dievo artumą. Jis dažnai nešiojamas kaip amuletas ar naudojamas per religines apeigas. Simbolis taip pat atspindi tikinčiųjų ryšį su Marijos užtarimu.
Kippa (hebr. Kippah, galvos apdangalas) – Kippa yra judaizmo simbolis, išreiškiantis Dievo buvimo sąmoningumą ir nuolankumą Jo akivaizdoje. Šią mažą kepuraitę dažniausiai dėvi žydų vyrai per maldas, šventes ar kasdien, primindami, kad Dievas yra aukščiau. Kippos spalvos ir stiliai skiriasi, atspindėdami bendruomenės tradicijas ar asmens tapatybę. Simbolis pabrėžia pagarbą, dvasinį budrumą ir įsipareigojimą tikėjimui. Kippa taip pat yra žydų kultūros ir religinės tapatybės ženklas.
Šofaras (hebr. Shofar, avino ragas) – Šofaras yra judaizmo simbolis, naudojamas kaip ragas šaukimo ir dvasinio pabudimo apeigose, ypač per Roš Hašaną ir Jom Kipurą. Jo garsas simbolizuoja Dievo balsą, kviečiantį atgailai ir dvasiniam atsinaujinimui. Šofaras gaminamas iš avino rago, primindamas Abraomo auką, kai avinas buvo paaukotas vietoj Izaoko. Simbolis taip pat siejamas su mesianistine viltimi ir Dievo teismu. Šofaro garsas skatina tikinčiuosius apmąstyti savo veiksmus ir sugrįžti prie tikėjimo.
Talitas (hebr. Tallit, maldos šalis) – Talitas yra judaizmo apeigų rūbas, simbolizuojantis Dievo apsaugą ir įsipareigojimą Jo įsakymams. Šis šalis, dažnai su kutais (cicit), dėvimas per rytines maldas, primena 613 Toros įsakymų. Kutas ant kiekvieno talito kampo simbolizuoja dvasinį ryšį su Dievu ir Jo įstatymu. Talitas taip pat naudojamas per vestuves ar kitus reikšmingus ritualus. Simbolis atspindi šventumą, bendruomenės vienybę ir tikėjimo praktiką.
Sefirot medis (hebr. Etz Chaim, gyvybės medis) – Sefirot medis yra kabalos simbolis, vaizduojantis dešimt dieviškųjų savybių (sefirot) ir pasaulio kūrimo struktūrą. Kiekviena sefira, tokia kaip išmintis, supratimas ar gailestingumas, atspindi Dievo aspektą ir sielos kelią link vienybės su Juo. Medis naudojamas kaip meditacijos ir dvasinio mokymo įrankis kabalistinėje tradicijoje. Simbolis taip pat siejamas su kosmine harmonija ir žmogaus dvasiniu tobulėjimu. Sefirot medis atspindi sudėtingą judaizmo mistikos pasaulėvaizdį.
Veidrodis ir kardas (jap. Yata no Kagami ir Kusanagi no Tsurugi, šintoizmo relikvijos) – Veidrodis ir kardas yra šintoizmo simboliai, atitinkamai reiškiantys tiesą ir drąsą, ir laikomi šventais Japonijos imperatoriškaisiais regaliais. Veidrodis (Yata no Kagami) simbolizuoja tyrumą ir dieviškąją išmintį, atspindinčią tikrovę be iškraipymų. Kardas (Kusanagi no Tsurugi) vaizduoja j lanko jėgos, ištvermės ir drąsos simbolį. Abu simboliai siejami su saulės deive Amaterasu ir yra šintoizmo šventovėse. Šie simboliai pabrėžia dvasinį autoritetą ir apsaugą. Šiuolaikinėje Japonijos kultūroje jie išlieka nacionalinio paveldo dalimi.
Torii vartai (jap. Torii, šventovės vartai) – Torii vartai yra japonų šintoizmo simbolis, žymintis ribą tarp pasaulietinio pasaulio ir šventos šventovės erdvės. Šie raudoni arba natūralios medienos vartai simbolizuoja perėjimą į dievų buvimo vietą. Torii vartai, dažnai statomi prie šventyklų ar gamtos vietų, kviečia pagarbaus elgesio ir dvasinio susikaupimo. Jie taip pat atspindi šintoizmo ryšį su gamta ir harmoniją su kami (dvasiomis). Garsiausi Torii vartai stovi Itsukushima šventovėje, UNESCO paveldo vietoje.
Triskelė (kelt. Triskelion, trikampė spirale) – Triskelė yra keltų simbolis, vaizduojantis gyvenimo ciklus, judėjimą į priekį ir dinamiką. Trys spiralės simbolizuoja įvairias trejybes, tokias kaip gimimas, gyvenimas ir mirtis arba žemė, jūra ir dangus. Triskelė randama ant senovinių keltų akmenų, papuošalų ir keramikos, atspindėdama gamtos cikliškumą. ŠiuVANDAU iš naujo, nes pasiekiau maksimalų atsakymo ilgį. Štai likę aprašymai:
Triskelė (kelt. Triskelion, trikampė spirale) – Triskelė yra keltų simbolis, vaizduojantis gyvenimo ciklus, judėjimą į priekį ir dinamiką. Trys spiralės simbolizuoja įvairias trejybes, tokias kaip gimimas, gyvenimas ir mirtis arba žemė, jūra ir dangus. Triskelė randama ant senovinių keltų akmenų, papuošalų ir keramikos, atspindėdama gamtos cikliškumą. Šiuolaikinėje kultūroje ji populiari tarp neopagonių ir kaip keltų paveldo ženklas. Simbolis taip pat pabrėžia pusiausvyrą ir nuolatinį atsinaujinimą.
Ganešos simbolis (sansk. Ganesha, dramblio galvos dievas) – Ganešos simbolis yra hinduizmo dievybė su dramblio galva, simbolizuojanti išmintį, sėkmę ir kliūčių pašalinimą. Ganeša laikomas mokslų, meno ir naujų pradžių globėju, dažnai garbinamas prieš svarbius darbus. Jo atvaizdas su didele galva ir viena iltimi randamas šventyklose, namuose ir papuošaluose. Simbolis taip pat atspindi nuolankumą ir dvasinį įžvalgumą. Ganeša yra viena populiariausių hinduizmo dievybių, mylima dėl savo geranoriškumo.
Bodisatvos karūna (sansk. Mukuta, dvasinė karūna) – Bodisatvos karūna yra budizmo simbolis, reiškiantis dvasinį nušvitimą ir įsipareigojimą padėti visoms būtybėms. Ji vaizduojama ant bodisatvų, tokių kaip Avalokitešvara, galvų, simbolizuodama jų išmintį ir užuojautą. Karūna dažnai puošiama brangakmeniais ar penkiais lapais, atspindinčiais penkias Budos išmintis. Simbolis naudojamas religinėje ikonografijoje ir meditacijos vizualizacijose. Bodisatvos karūna pabrėžia altruizmą ir kelią į nušvitimą.
Ašokos liūtas (sansk. Ashoka Lion, keturių liūtų skulptūra) – Ašokos liūtas yra Indijos simbolis, vaizduojantis budizmo ir teisingumo galią, sukurtas imperatoriaus Ašokos įsakymu. Keturi liūtai, stovintys ant stulpo, simbolizuoja Budos mokymo sklaidą į visas keturias pasaulio puses. Skulptūra taip pat atspindi dharmą – moralinį įstatymą ir taiką. Šis simbolis tapo Indijos valstybės emblema, pabrėžiančia tautos budistinį paveldą. Ašokos liūtas randamas ant Indijos valiutos ir oficialių dokumentų.
Kalachakros simbolis (sansk. Kalachakra, laiko rato mandala) – Kalachakros simbolis yra Tibeto budizmo ženklas, reiškiantis laiko ratą ir kosminę tvarką. Sudėtinga mandala vaizduoja visatos cikliškumą, gyvenimo ir mirties ratą bei kelią į nušvitimą. Kalachakra naudojama meditacijose ir ritualuose, siekiant harmonizuoti kūną, protą ir visatą. Simbolis taip pat siejamas su taikos ir dvasinio atsinaujinimo idėjomis. Kalachakros mokymai yra svarbūs Tibeto budizmo tradicijose, ypač Dalai Lamos mokymuose.
Kaligrafija „Allah“ (arab. Allah, Dievo vardo užrašas) – Islamo kaligrafija „Allah“ yra simbolis, vaizduojantis Dievo vardą, meniškai užrašytą arabų raštu. Šis užrašas laikomas šventu ir naudojamas mečetėse, Korano rankraščiuose ir islamo mene, pabrėžiant Dievo vienybę ir didybę. Kaligrafija atspindi islamo estetiką, kurioje vengiama figūrinių vaizdų, iškeliant rašto grožį. Simbolis skatina pagarbą ir dvasinį susikaupimą. Jis taip pat randamas ant papuošalų, kilimų ir religinių atributų.
Tasbih (arab. Tasbih, maldos karoliukai) – Tasbih yra musulmonų maldos karoliukai, naudojami dhikr praktikoje – Dievo prisiminimui ir maldai. Paprastai sudaryti iš 33 arba 99 karoliukų, jie padeda skaičiuoti Alacho vardų kartojimą ar kitas maldas. Tasbih simbolizuoja atsidavimą, nuolankumą ir dvasinį ryšį su Dievu. Karoliukai dažnai gaminami iš medžio, akmens ar brangakmenių, atspindėdami asmens tikėjimą. Simbolis plačiai naudojamas islamo pasaulyje kaip meditacijos ir susikaupimo priemonė.
Hidžabas (arab. Hijab, galvos apdangalas) – Hidžabas yra islamo simbolis, išreiškiantis nuolankumą, dvasinę grynybę ir pagarbą Dievo nurodymams. Šis apsiaustas, dengiantis plaukus ir kartais pečius, dėvimas musulmonių moterų, pabrėžiant kuklumą ir vidinį grožį. Hidžabas taip pat atspindi kultūrinę tapatybę ir tikėjimo išraišką skirtingose musulmoniškose bendruomenėse. Simbolis skatina dvasinį sąmoningumą ir apsaugo nuo išorinių pagundų. Hidžabas yra asmeninio pasirinkimo ir religinio įsipareigojimo ženklas.
Nazaras (turk. Nazar Boncuk, mėlynas stiklinis amuletas) – Nazaras yra Turkijoje ir Artimųjų Rytų regione populiarus amuletas, simbolizuojantis apsaugą nuo blogos akies ir pavydo. Mėlynas stiklinis diskas su akies motyvu kabinamas namuose, automobiliuose ar nešiojamas kaip papuošalas, tikint, kad jis atspindi neigiamą energiją. Nazaras plačiai naudojamas ne tik islame, bet ir kitose kultūrose, įskaitant krikščionybę ir judaizmą. Simbolis atspindi tikėjimą apsauga ir gerove. Jo mėlyna spalva siejama su dangaus ir dieviškos apsaugos idėja.
Saulės akmuo (isp. Piedra del Sol, kalendoriaus akmuo) – Saulės akmuo yra actekų simbolis, vaizduojantis kosminį ciklą, laiką ir dieviškąją tvarką. Šis masyvus raižytas diskas, dažnai vadinamas kalendoriaus akmeniu, vaizduoja actekų kosmologiją, įskaitant saulės dievą Tonatiuhą ir penkis pasaulio era. Akmuo buvo naudojamas religinėse ceremonijose, pabrėžiant laiko cikliškumą ir aukų svarbą. Simbolis atspindi actekų tikėjimą visatos harmonija ir dievų galia. Saulės akmuo yra vienas žymiausių Meksikos kultūros paveldo objektų.
Plunksnuota gyvatė (nah. Quetzalcoatl, sparnuota gyvatė) – Plunksnuota gyvatė, arba Kecalkoatlis, yra mezoamerikos simbolis, vaizduojantis kūrybą, išmintį ir dangaus bei žemės ryšį. Šis dievas, vaizduojamas kaip gyvatė su paukščio plunksnomis, buvo garbinamas actekų ir majų kultūrose kaip žinių ir žemdirbystės globėjas. Kecalkoatlis simbolizuoja dvasinį atgimimą ir kosminę pusiausvyrą. Jo atvaizdai randami šventyklų raižiniuose ir mitologiniuose tekstuose. Simbolis taip pat siejamas su pranašystėmis apie pokyčius ir atsinaujinimą.
Jaguaras (nah. Ocelotl, plėšrūno simbolis) – Jaguaras yra mezoamerikos kultūrų simbolis, vaizduojantis galią, dvasinę kelionę ir ryšį su anapusiniu pasauliu. Actekų ir majų mitologijoje jaguaras buvo siejamas su naktimi, požemiu ir šamanų galia transformuotis. Jis dažnai vaizduojamas kaip karių ar dievų palydovas, simbolizuojantis drąsą ir apsaugą. Jaguaras taip pat atspindi gamtos jėgą ir žmogaus dvasinį potencialą. Simbolis randamas senovės šventyklų raižiniuose ir religinėje ikonografijoje.
