MALDA AŠTUONDIENIUI UŽ KRIKŠČIONIŲ VIENYBĘ

Visi tebūna viena! Kaip Tu, Tėve, esi manyje ir aš Tavyje, tegu ir visi tikintieji būna mumyse viena, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu esi mane siuntęs (Jn 17, 21).

V. Aš tau sakau: tu esi Petras. R. Ir ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią.

Melskimės. Viešpatie Jėzau Kristau, Tu esi savo apaštalams pasakęs: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę“. Tad žiūrėk ne mūsų nuodėmių, bet savosios Bažnyčios tikėjimo ir, kaip esi žadėjęs, suteik jai ramybę bei vienybę. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

Skaitykite daugiau..

Malda už krikščionių vienybę, ypač aštuondienio kontekste, įgauna ypatingą ekumeninį svorį, siejantį ją su Kristaus prisikėlimo šviesos išlaikymu. Retai pabrėžiama, kad šis vienybės siekis yra glaudžiai susijęs su sakramentiniu gyvenimu, ypač Eucharistija. Ankstyvojoje Bažnyčioje, ypač Rytų tradicijoje, pilnutinė vienybė (homoousia) buvo suprantama kaip dalyvavimas toje pačioje tikėjimo ir meilės Komunijoje, o ne vien administracinis susijungimas.

Teologas Šv. Kiprijonas Kartaginietis, nors ir kovojo su schizmomis, pabrėžė, kad vienybė yra išorinis Bažnyčios ženklas, kuris negali būti atskirtas nuo meilės. Jis teigė, kad „kas nėra su Kristumi, tas yra prieš Kristų“. Ši radikali įžvalga primena, kad ekumeninis dialogas turi būti nukreiptas į gilų sielos persikeitimą, o ne tik į doktrininių formulių suderinimą. Aštuondienis, kaip naujosios kūrybos diena, kviečia mus prisiminti, kad vienybė yra ne tik praeities atstatymas, bet ir eschatologinė viltis, kurios pilnatvė bus pasiekta tik per Šventosios Dvasios veikimą, vedantį mus į galutinį Dievo Karalystės pilnumą. Melskimės, kad šis siekis būtų grįstas abipuse pagarba ir nuolankumu.