Afrikos dievai

Afrikos dievų pasaulis – tai ne vieningas panteonas, o gausybė gyvų, dinamiškų dvasių, kurios glaudžiai susijusios su gamta, protėviais ir žmonių kasdieniu gyvenimu. Skirtingai nuo Europos ar Azijos religijų, čia dievai dažnai veikia ne per mitus, o per ritualus, transą ir kasdienį bendravimą.

Vudu dievai (Vodun) – gyvosios jėgos, kurios kalba per possessed

Vudu (kilęs iš Dahomėjos karalystės, dab. Beninas ir Togas) dievai – Loa – yra tarpininkai tarp žmonių ir aukščiausios dvasios Bondye. Jie veikia kaip įvairūs charakteriai:

• Papa Legba – vartų sargas, kuris leidžia susisiekti su dvasų pasauliu. Jis vaikšto su lazda, o jo simbolis – kryžius.
• Erzulie Freda – meilės, grožio ir aistros deivė, mėgstanti brangenybes, bet ir sukelianti kančią.
• Baron Samedi – mirties ir atgimimo Loa, vaizduojamas kaip skeletas su cilindru. Jis nulemia, kas miršta, o kas grįžta.

Vudu praktikuotojai (houngan ir mambo) garbina Loa per šokius, būgnus ir aukas (nuo vaisių iki gyvulių). Svarbiausia – Loa „užvaldo“ žmones per transą, tiesiogiai su jais kalbėdami.

Jorubų dievai – dievų karalystė, kuri išplito per vergų prekybą

Jorubų (dab. Nigerija, Benin) mitologija – viena iš sudėtingiausių Afrikoje. Čia dievai (Orisha) yra aiškiai apibrėžti, bet vis tiek artimi žmonėms:

• Olorunas – aukščiausiasis dangaus dievas, bet jis retai kišasi į žmonių reikalus.
• Ogunas – geležies, karo ir technologijų dievas. Jis mokė žmones naudotis geležimi, bet ir reikalauja kraujo.
• Jemoja – jūros motina, vaikų ir motinystės globėja. Jos vandenyne atsispindi mėnulis.
• Šango – perkūnijos ir valdžios dievas, nevaldantis savo pykčio. Jo žaibai – tai ir bausmė, ir grynumo simbolis.

Jorubų religija išplito į Karibų ir Braziliją per vergų prekybą – ten ji virto Santerija (Kuba), Candomblé (Brazilija) ir Umbanda.

Kitos svarbios Afrikos dvasių tradicijos

• Akanų (Gana) dievai: Nyame – dangaus dievas, kuris siunčia žaibą per Abosom (mažesnės dvasios).
• Zuluų (Pietų Afrika) protėvių kultas: Unkulunkulu – pirmasis žmogus, bet svarbiausia – gyvų protėvių dvasios (Amadlozi), kurios gina šeimą.
• Dogonų (Malis) kosmologija: Nommo – dvynių dvasios, atnešusios žinias iš žvaigždžių (Sirijaus).

Kuo šie dievai skiriasi nuo kitų?

1. Jie ne „viršuje“ – jie čia pat. Afrikos dievai veikia per medžius, upes, gyvūnus ir protėvių kapus.
2. Nėra griežtos mitologijos – istorijos kinta priklausomai nuo to, kas jas pasakoja.
3. Magija ir medicina – tai tas pats. Vudu ir jorubų žyniai (babalawo) gydo ir dvasiai, ir kūnui.

Daugelis šių dievų išliko krikščionybei pritaikyti – pavyzdžiui, Haityje Erzulie tapo Mergelė Marija, o Brazilijoje Šango – Šv. Jeronimas. Tai ne sintezė, o gyva tradicija, kuri moka prisitaikyti.

Afrikos dievai, jorubų, voodoo

Aja (Aja) – jorubų dvasia, siejama su žolelėmis, gydymu ir mišku. Ji moko žmones pažinti augalų galią ir kartais išveda šamaną į dvasinį pasaulį. Aja – tai dvasia, kuri šnabžda iš lapų.

Ayida Wedo (Ayida Wedo) – voodoo gyvatės deivė, Dambalos partnerė, simbolizuojanti šviesą, lankstumą ir dvasinę harmoniją. Ji dažnai vaizduojama kaip spalvinga vaivorykštės gyvatė. Ayida Wedo – tai tiltas tarp dangaus ir žemės, sušlapęs nuo lietaus.

Babaluu Aje (Babalu Aye) – jorubų ligą ir gijimą valdantis Orisha, dažnai siejamas su raupais, odos ligomis ir išgijimu. Jis baisus žiūrėti, bet maloningas tiems, kurie nuoširdūs. Babaluu Aje – tai žaizda, kuri moko tikėjimo.

Baronas Samdi (Baron Samedi) – voodoo kapinių, mirties ir juodo humoro loa, su cilindru, cigaru ir žemu balsu. Jis kalba tiesiai, juokiasi iš mirties ir atveria kelius mirusiesiems. Baronas Samdi – tai žemė, kuri kalba per šypseną.

Dambala (Damballa) – seniausias voodoo loa, gyvatės pavidalo, švarus, tylus, šventas. Jis slysta be žodžių ir primena gyvybės pirmapradę tvarką. Dambala – tai kvėpavimas, kurį pamiršai, bet kuris tave sukūrė.

Dan (Dan) – senovinė gyvatės dievybė vakarų Afrikoje, iš kurios kilo Ayida Wedo ir Dambala. Jis – tvarkos ašis ir pasaulio spiralės forma. Dan – tai begalybė, kuri rieda ratais.

Egungun (Egungun) – jorubų protėvių dvasios, kalbančios per ritualinius šokius ir kaukes. Per jas mirusieji pataria, baudžia, saugo. Egungun – tai balsas, kuris sklinda iš po audinio.

Erzulė Dantor (Erzuli Dantor) – voodoo deivė motinos, stiprios moters, skausmo ir apsaugos formoje. Ji tamsios odos, su peiliu, o akyse – išduotos meilės tyla. Erzulė Dantor – tai motina, kuri šypsosi iš skausmo.

Erzulė Freda (Erzuli Freda) – meilės, prabangos, švelnumo ir geismo loa, baltai apsirengusi, su kvepalais ir papuošalais. Ji trokšta meilės, bet jos niekada negauna iki galo. Erzulė Freda – tai rožė, kurios spygliai gilesni už spalvą.

Ešu (Eshu) – kelio, pasirinkimo ir apgaulės dievas, Orisha, kuris visada pirmas ir paskutinis. Jis atveria vartus, bet niekada neduoda tiesaus atsakymo. Ešu – tai posūkis, kuris keičia visą kelionę.

Gbadu (Gbadu) – senoji dangaus dvasia vakarų Afrikoje, matanti likimą iš aukštybių. Ji žino viską, bet kalba per simbolius. Gbadu – tai akis, žiūrinti iš debesies.

Gede Nibo (Gede Nibo) – voodoo dvasia, Barono Samdi sūnus, atstovaujantis staigią mirtį ir protėvių apsaugą. Jis kalba greitai, bet žino, kur smūgis bus minkštas. Gede Nibo – tai tamsa, kuri užklumpa netikėtai, bet ne visada blogai.

Hevioso (Hevioso) – vakarų Afrikos griaustinio ir teisingumo dievas, labai artimas Šango figūrai. Jo žaibas baudžia neteisybę, bet jo akys – šaltos kaip akmuo. Hevioso – tai teisingumas, kuris nesidera.

Jemoja (Yemaya) – jūrų ir motinystės deivė, Orisha, visų vandenų gimdytoja. Ji guodžia, skalauja, bet gali ir nuskandinti. Jemoja – tai banga, kuri glosto tol, kol neiššaukta sužeidimo.

Kalfu (Kalfu) – tamsioji Legbos pusė, valdantis naktį, kryžkeles ir chaotiškas jėgas. Jis ne blogis, bet jėga, kurios nevalia šauktis be priežasties. Kalfu – tai kelias, kuris atsiveria per tamsą.

Legba (Legba) – vartų atidarytojas, kiekvieno ritualo pradžios dvasia, kalbantis tarp pasaulių. Be jo niekas nepasiekia kitų loa. Legba – tai raktas, kuris juokiasi prieš pasukdamas spyną.

Lisa (Lisa) – dangaus ir vyriškos energijos dievas, Mawu pora, kartu jie – kūrėjų dualybė. Lisa atneša struktūrą, dieną, šviesą. Lisa – tai akmuo, ant kurio statoma tvarka.

Loko (Loko) – medis ir augalų dvasia, jorubų bei voodoo tradicijoje laikomas žynių globėju. Jis moko apie šaknis, augimo eigą, žemės ištikimybę. Loko – tai tylus medis, kuris matė daugiau nei žmogus.

Maman Brigitte (Maman Brigitte) – mirties ir kapinių deivė, kartais laikoma Barono Samdi žmona. Ji kalba tiesiai, keikiasi, juokiasi, bet visada mato širdį. Maman Brigitte – tai kryžius ant kapo, kuriame dega žvakė.

Mawu (Mawu) – vakarų Afrikos dievė kūrėja, nakties, aušros ir gailestingumo valdovė. Kartu su Lisa ji sudaro dualų visatos pradą. Mawu – tai motina, kuri kūrė pasaulį minkšta ranka.

Nanan Bouclou (Nanan Buluku) – seniausia kūrėjiškoji būtybė, iš kurios kilo Lisa ir Mawu. Ji yra prieš laiką, virš visų dievų, kaip paslaptis. Nanan Bouclou – tai tyla, iš kurios sklinda visa būtis.

Nzambi (Nzambi) – Bakongo tautų dievas kūrėjas, gyvybės davėjas, kartais siejamas su dangaus galia. Jis nėra smulkmeniškas – jis visuma. Nzambi – tai alsavimas tarp debesų ir žmogaus.

Papa Legba – vartų sargas, kuris leidžia susisiekti su dvasų pasauliu. Jis vaikšto su lazda, o jo simbolis – kryžius. Tai pats svarbiausias tarpininkas tarp žmonių ir loa dvasų – be jo palaiminimo joks ritualas neįvyks. Jis mėgsta šmaikštus galvosūkius ir vaikiškus pokštus, bet gali būti ir griežtas – jei kas nors bando apgauti.

Obatalas (Obatala) – Orisha, kūręs žmonių kūnus iš molio, bet kai kada ir klydęs. Jis – baltos spalvos, išminties, šviesos ir proto dvasia. Obatalas – tai tas, kuris moko, kad net dievas gali suklupti.

Ochosi (Ochosi) – Orisha medžiotojas, taiklus, tylus, visada stebintis. Jis saugo teisybę, bet šaudo tik tada, kai reikia. Ochosi – tai akis krūmuose, kuri žino, ką veiki.

Olorunas – aukščiausias jorubų dievas kūrėjas, dangaus ir gyvybės šaltinis. Jis stovi aukščiau visų Orisha, bet retai įsikiša tiesiogiai – jo valia sklinda per kitus. Olorunas – tai dvelksmas, kuris neduoda nurodymų, bet nuo jo prasideda viskas.

Oduduva (Oduduwa) – senasis jorubų karalius-dievas, laikomas žemės formuotoju ir pirmuoju žmogumi. Jo žingsniai virto miestais, jo vardas – imperijų šaknis. Oduduva – tai pradžia, kuri vis dar gyva kraujyje.

Ogou Feray (Ogou Feray) – voodoo karo ir metalo dvasia, degantis kaip kardas, kuriuo smogia revoliucija. Jis nešioja raudoną ir kalba griežtai. Ogou Feray – tai kova, kuri turi garbės kodeksą.

Ogunas (Ogun) – jorubų geležies, karo ir technologijos Orisha, pirmasis, iškirtęs džiungles žmonėms. Jis ir naikina, ir stato. Ogunas – tai kirvis, kuris rodo kelią.

Ojas (Oya) – vėjų, audrų, kapinių ir pokyčio deivė, dažnai lydinti Šango. Ji griovėja ir atgimimo jėga viename kūne. Oja – tai vėjas, kuris griauna stogą, kad atidengtų dangų.

Olokunas (Olokun) – giliųjų vandenų Orisha, vandenyno dugno ir paslėptų turtų globėjas. Jis gali būti tiek vyras, tiek moteris, jo veidas nematomas. Olokunas – tai gelmė, kurios negalima išmatuoti.

Oranmiyanas (Oranmiyan) – legendinis jorubų princas ir karys, kilęs iš dievų ir karalių kraujo. Jis įkūrė imperijas, bet visada liko keliautojas. Oranmiyanas – tai paveldas, kuris gyvas varduose ir sostuose.

Orunmila (Orunmila) – išminties, likimo ir pranašystės Orisha, Ifa sistemos valdovas. Jis vienintelis žino visų žmonių lemtis, bet kalba per ženklus. Orunmila – tai tas, kuris žino atsakymus, bet laukia, kol paklausi.

Osainas (Osain) – miško žolelių, vaistų ir gydymo dvasia, kalbantis su augalais. Jis kliba, bet jo žinojimas stipresnis už karo burtus. Osainas – tai šaknis, kurią randi tik tada, kai susirgai.

Ošūn (Oshun) – meilės, vaisingumo, grožio ir upių deivė, švelni, bet nepriklausoma. Ji šoka, bet niekada nepaklūsta – net patiems dievams. Ošūn – tai upė, kuri glosto, bet niekada nepamiršta savo tėkmės.

Sakpata (Sakpata) – raupų ir epidemijų dievas vakarų Afrikos tradicijose, kartais bijomas kaip atnešantis ligas. Jis ne kerštingas, bet teisingas – gydo tuos, kurie laikosi dvasinio švarumo. Sakpata – tai randas, kuris primena pamoką.

Šango (Shango) – griaustinio, ugnies ir karališkos galios Orisha, galingas ir impulsyvus. Jis žaibuoja iš pykčio, bet gina iš pasiaukojimo. Šango – tai būgnas, kuris dunda širdyje.

Šanmari (Shanmare) – mažai žinoma dvasia, kai kur regioniniuose kultuose siejama su permaina ar dviguba prigimtimi. Jos/jis funkcijos miglotos, kaip šešėlis tarp vandenų. Šanmari – tai dvasia, kuri ateina per sapną ir lieka be vardo.

Simbi (Simbi) – voodoo dvasia, susijusi su vandenimis, gyvatėmis ir dvasiniu ryšiu. Ji tyliai slysta upe, bet žino, kas slypi po paviršiumi. Simbi – tai tėkmė, kurioje slypi paslaptis.

Šopona (Shopona) – raupų, užkrečiamų ligų ir bausmės Orisha, bijomas, bet ir garbinamas su gilia pagarba. Jis neša ligą, bet tik tiems, kurie pamiršta tvarką. Šopona – tai ranka, kuri liečia per atstumą.

Yewa (Yewa) – Orisha, susijusi su mirtimi, kapais ir moterų skaistumu. Ji saugo nuo blogio, bet reikalauja rimties. Yewa – tai dvasia, kuri gyvena tyloje tarp gyvųjų ir mirusiųjų.

Zaka (Zaka) – voodoo žemdirbystės ir darbo dvasia, paprastas, geras ir artimas žmonėms. Jis dėvi šiaudinę skrybėlę, valgo tai, ką pats užsiaugina. Zaka – tai žemė, kuri juokiasi su tavim.