PASIAUKOJIMAS ŠV. JUOZAPUI

Šlovingasis šventasis Juozapai! Tu buvai Dievo išrinktas Jėzaus globėju, tyriausiu nepaliestos Mergelės Marijos sužadėtiniu ir šventosios Šeimos galva. Kristaus įpėdinio tu buvai paskelbtas Viešpaties įsteigtos Bažnyčios dangiškuoju Globėju ir Gynėju. Su didžiausiu pasitikėjimu šiandien meldžiu tave: uoliai gink visą kovojančią Bažnyčią! Savo tėviška meile ypač globok Šventąjį Tėvą, visus vyskupus ir kunigus, esančius vienybėje su šventuoju Petro Sostu. Būk sargas visų, kurie šiais sunkiais ir vargingais laikais dirba sielų gelbėjimo darbą. Duok, kad visos žemės tautos noriai paklustų Bažnyčiai, kuri yra visiems būtina išganymui.

Šventasis Juozapai, noriu save tau paaukoti. Maloningai priimk mano atsidavimą! Dovanoju tau visą save, nuo šiol būk mano tėvu, mano gynėju, mano vadovu išganymo kelyje. Išmelsk man tobulą širdies tyrumą ir palinkimą į vidinį maldos gyvenimą. Duok, kad tavo pavyzdžiu visi mano veiksmai būtų skirti didesnei Dievo garbei, kad aš visuomet likčiau vienybėje su dieviškąja Jėzaus Širdimi, su Nekaltąja Marijos Širdimi ir su tavimi, šventasis Juozapai! Galiausiai prašau, kad ir man tektų patirti tą ramybę ir džiaugsmą, kurią tu jautei palaimingai mirdamas. Amen.

Skaitykite daugiau..

Šventasis Juozapas, nors ir tylus Biblijos veikėjas, teologiškai užima nepaprastai svarbią vietą Kristaus išganymo plane. Jo pasirinkimas nebuvo atsitiktinis; jis buvo paruoštas per ypatingą „tyrumo“ (lot. castitas) dorybę, kurią Bažnyčios tėvai interpretuoja kaip ne tik celibatą, bet ir absoliutų pasitikėjimą Dievo valia. Juozapas, būdamas „teisingas vyras“, išpildė Senojo Testamento pranašystes apie Mesijo globėją, tačiau jo teologinė reikšmė siekia dar giliau. Jis yra vadinamas „antruoju Adomu“, kuris, skirtingai nuo pirmojo, pakluso Dievo įsakymui ir taip užtikrino saugų kelią Išganytojui į pasaulį.

Įdomu tai, kad Juozapas yra vienintelis šventasis, kuriam skirtas visas Apreiškimas, pavadintas jo vardu, nors jis pats Biblijoje nepasako nė vieno žodžio. Tai pabrėžia jo veikimo, o ne kalbos, svarbą. Viduramžių teologijoje Juozapas buvo laikomas „Bažnyčios Tėvu“ dar prieš tai, kai šis titulas buvo plačiai priskirtas Marijos vyrui, simbolizuojant jo vaidmenį kaip pirmosios Šventosios Šeimos, kuri yra visos Bažnyčios prototipas, galvos. Jo tylus paklusnumas ir apsauga yra pavyzdys kiekvienam tikinčiajam, ieškančiam gilesnio ryšio su Dievu per kasdienį darbą ir šeimos pareigas.