Tomistinis institutas (angl. The Thomistic Institute) – tai šiuolaikinė dominikonų iniciatyva, kurios tikslas – skleisti klasikinę krikščionišką mintį šiuolaikiniame akademiniame pasaulyje, ypač tarp studentų, intelektualų ir ieškančių žmonių. Institutas remiasi šv. Tomo Akviniečio filosofine ir teologine tradicija, tačiau ne kaip muziejine relikvija, o kaip gyvu idėjų šaltiniu, gebančiu atsakyti į šių laikų klausimus.
Jis buvo įkurtas Dominikonų ordino narių JAV, bet dabar veikia universitetuose visame pasaulyje, nuo Kembridžo iki Harvardo, nuo Oksfordo iki Barselonos. Tai tarsi mobilus intelektualinis vienuolynas, kuris keliauja į pačias mokslo ir kultūros širdis, kad ten keltų klausimus apie tiesą, gėrį, Dievą, laisvę, sielą ir žmogaus orumą.
Tomistinis institutas organizuoja viešas paskaitas, diskusijas, filosofines stovyklas, o jų temos apima tikėjimo ir mokslo santykį, krikščionybės ir kultūros dialogą, moralės filosofiją, žmogaus prigimtį, teisę ir teisingumą, meno prasmę ir daugybę kitų sričių, kur krikščioniškoji išmintis dar gali būti girdima, suprasta ir aktuali.
Svarbu, kad šis institutas neapsiriboja vien katalikišku pasauliu – jis atviras visiems, kurie nori mąstyti giliau. Vienas iš jo šūkių galėtų būti: „proto tikėjimas – tikėjimo protas“.
Pagrindinis įkvėpėjas – šv. Tomas Akvinietis (1225–1274), dominikonas, teologas ir filosofas, kuris sugebėjo suderinti Aristotelio protą su Evangelijos širdimi. Jo požiūris, kad tiesa nesibaimina klausimų, ir šiandien skamba aktualiai. Tomistinis institutas kaip tik kviečia nebijoti klausti, net jei klausimai atrodo „nepatogūs“ Bažnyčiai ar kultūrai.
Šis judėjimas atskleidžia, kad senos idėjos gali būti labai šiuolaikinės, jei jos kalba apie tai, kas amžina: apie žmogų, Dievą, prasmę, meilę ir laisvę. Tomistinis institutas primena, jog universitetas neturi būti tik profesijų kalvė – tai gali būti ir sielos kalvė, kurioje gimsta ne tik karjeros sprendimai, bet ir pasaulėžiūra.
Be to, nors institutas yra dominikonų iniciatyva, jis aktyviai kviečia ir kitų konfesijų ar net netikinčius mąstytojus diskusijoms. Tai nėra uždara kasta. Jie tiki, kad T. Akviniečio metodas yra toks aiškus ir logiškas, jog gali būti naudingas visiems, ieškantiems pagrindo savo įsitikinimams. Jie mėgsta pabrėžti, kad T. Akviniečio „Summa Theologiae“ yra tarsi intelektualinis žemėlapis, padedantis orientuotis sudėtingame gyvenimo kelyje, o ne tik teologijos vadovėlis. Jų renginiai kartais primena senovės graikų agora, kur idėjos laisvai susiduria.