Islamo tradicijoje sakoma, kad Alachas turi 99 gražiausius vardus – Asma’ul Husna. Jie minimi Korane ir hadisuose kaip būdas pažinti Dievą Jo įvairiomis savybėmis: Gailestingasis, Karalius, Šventasis, Visagalis. Kiekvienas vardas atskleidžia dalelę Alacho begalinės esmės. Tačiau hadisuose užsimenama ir apie šimtąjį vardą, kurio žmonėms neatskleidė nei Pranašas Muhammadas, nei Koranas.
Viename hadise pranašas Muhammadas sakė:
„Alachas turi devyniasdešimt devynis vardus; kas juos išmoks ir suvoks, tas įeis į rojų.“ (Sahih al-Bukhari)
Bet kodėl būtent 99? Kur tas šimtasis?
Kai kurie mąstytojai pasiūlė paprastą atsakymą: Alachas pats yra pirmasis Vardas. Pats žodis „Alachas“ – Dievo esmė – ir yra pirmasis ir viršesnis visiems kitiems vardams. Tuomet 99 vardai – tai Alacho savybių aprašymai, o visuma jau sudaro šimtą.
Tokiu būdu: Alachas + 99 = pilna dieviškumo mozaika.
Tačiau kiti teologai, ypač sufijų mistikai, žvelgė giliau. Jie sakė, kad 100-asis vardas yra sąmoningai paslėptas – tam, kad primintų, jog Dievas negali būti iki galo aprėpiamas vardais ar žodžiais. Kaip rašė sufijų poetas Džalal ad-Dinas Rūmis:
„Vardai veda tik iki vartų. Už jų – tikroji Būtis.“
Kai kurie sufijai tikėjo, kad tas 100-asis vardas gali būti suvoktas tik per patirtį, ne per kalbą. Tai būklė, kai širdis visiškai suartėja su Alachu. Tada žmogus ne tiek išmoksta vardą, kiek tampa gyva jo išraiška – meile, ramybe, tiesa.
Yra ir legendų, kurios pasakoja, kad 100-asis vardas buvo užrašytas Dievo soste ir jį žino tik išrinktieji angelai. Ši paslaptis skirta ne žemei, o dangaus pasauliui. Sakoma, kad jei kas nors netyčia ištartų šį vardą, visas pasaulis sugrįžtų į pirmapradę ramybę, o Dievo karalystė nusileistų į žemę.
Kai kurie šiuolaikiniai mąstytojai teigia, kad 100-asis vardas galėtų būti Meilė (arab. „Mahabba“) – ne kaip jausmas, o kaip pati Dievo prigimtis. Jie remiasi Korano žodžiais:
„Jis myli tuos, kurie atsiverčia.“ (Koran 2:222)
Tačiau oficialiai šis vardas išlieka nežinomas. Nė vienas hadisas, nė viena Korano eilutė jo neišvardina. Ir galbūt tai nėra atsitiktinumas.
Galų gale, Dievas nėra pilnai sutalpinamas sąrašuose.
Tikras Dievo pažinimas – tai ne skaičiavimas, o nuolatinis ieškojimas.
Kaip sako viena sena musulmonų patarlė:
„Dievo vardų pabaigos nėra, kaip nėra pabaigos Jo gailestingumui.“
Todėl 100-ojo vardo paieška – tai ne žodžių medžioklė, bet kelias.
Kelias, kuriame kiekvienas, besimokantis pažinti Alachą, pats tampa gyva Jo šviesos dalimi.
100-ojo Dievo vardo paieška nėra baigtinė. Tai kelionė, kviečianti žmogų ne apsiriboti vardais, o leistis į susitikimą su pačiu slėpiniu, kuris pranoksta žodžius ir skaičius. Pilnatvė neatrandama vien žinojimu – ji gimsta kelyje, troškime priartėti prie To, kurio vardai yra tik ženklai, vedantys į gyvą tikrovę.