O Jėzau, priimk šią maldą į savo Švenčiausiąją Širdį, iš kurios iki paskutiniojo lašo išliejai savo Brangiausiąjį Kraują, atsilygindamas už mano ir viso pasaulio nuodėmes.
I. Amžinasis Tėve, per Nekaltąją Marijos Širdį ir dieviškąją Jėzaus Širdį aš aukoju Tau pirmąją žaizdą, pirmąjį skausmą ir pirmąjį Kraujo praliejimą, kurį Jėzus iškentėjo paklusdamas apipjaustymo įstatymui. Viešpatie Jėzau, per šį praliejimą nuplauk mano ir visų žmonių vaikystės bei jaunystės nuodėmes.
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“
II. Amžinasis Tėve, per Nekaltąją Marijos Širdį ir dieviškąją Jėzaus Širdį aš aukoju Tau tas baisias Jėzaus kančias Alyvų sode ir kiekvieną lašelį Brangiausiojo Kraujo, kurį Jėzus išliejo su prakaitu, slegiamas viso pasaulio nuodėmių. Viešpatie Jėzau, per šį savo Kraujo praliejimą nuplauk mano ir visų žmonių puikybės nuodėmes.
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“
III. Amžinasis Tėve, per Nekaltąją Marijos Širdį ir dieviškąją Jėzaus Širdį aš aukoju Tau baisias Jėzaus žaizdas, nepakeliamą skausmą ir Brangiausiąjį Kraują, kurį jis išliejo plakamas. Viešpatie Jėzau, per šį savo Kraujo praliejimą apvalyk mane ir visus žmones nuo kūniškų netyrumo nuodėmių.
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“
IV. Amžinasis Tėve, per Nekaltąją Marijos Širdį ir dieviškąją Jėzaus Širdį aš aukoju Tau įkyrų ir ilgai trunkantį skausmą, kurį Jėzus patyrė karūnuotas erškėčiais, taip pat visą Kraują, kuris ištekėjo iš jo šventosios galvos. Viešpatie Jėzau, per šį savo Kraujo praliejimą nuplauk mano ir visų žmonių nuodėmes, daromas mintimis.
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“
V. Amžinasis Tėve, per Nekaltąją Marijos Širdį ir dieviškąją Jėzaus Širdį aš aukoju Tau Jėzaus kančias nešant kryžių ir visą tą Kraują, kuris ištekėjo iš Viešpaties žaizdų, ypač skaudžios peties žaizdos. Viešpatie Jėzau, per šį savo Kraujo praliejimą atsiteisk už mūsų nenorą priimti Tavo siunčiamus išbandymus ir kančias.
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“
VI. Amžinasis Tėve, per Nekaltąją Marijos Širdį ir dieviškąją Jėzaus Širdį aš aukoju Tau visą Kraują, ištekėjusį iš vinimis pervertų Jėzaus rankų ir kojų, Jį prikalant prie kryžiaus ir per tris jo agonijos valandas. Viešpatie Jėzau, per šį savo Kraujo praliejimą atleisk mums visas nuodėmes daromas iš drungnumo ir abejingumo.
„Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“, „Garbė Dievui Tėvui“
VII. Amžinasis Tėve, per Nekaltąją Marijos Širdį ir dieviškąją Jėzaus Širdį aš aukoju Tau tą paskutinį Kraują ir vandenį, išbėgusį iš ietimi perverto Jėzaus šono po jo mirties. Viešpatie Jėzau, per šį savo Kraujo praliejimą dovanok visas nuodėmes ir piktžodžiavimus, kuriuos patiri Švenčiausiame Sakramente.
Sopulingoji ir Nekaltoji Marijos Širdie, Tu priėmei į save visą Tavo Sūnaus pralietą Kraują, sekdama jo kruvinomis pėdomis kryžiaus kelyje ir stovėdama po kryžiumi. Atnaujink mumyse Krikšto malonę, kai mūsų sielos rūbas buvo išbalintas Avinėlio Kraujyje, ir įkvėpk mums drąsos vėl eiti prie to Kraujo šventojoje išpažintyje, kai šį rūbą sutepame nuodėme. Amen.
II. Antrasis Jėzaus kraujo praliejimas įvyko Getsemanės sode, kur Jis kentė baisų dvasinį skausmą ir prakaitą, kaip kraujas, liejosi nuo Jo veido. Šis skausmas, apimantis visą žmonijos nuodėmę, buvo didžiulis aukos aktas, parodantis begalinę Dievo meilę. Trečioji žaizda – vainiko iš dyglių uždėjimas – simbolizuoja Jėzaus pažeminimą ir išjuokimą, o kraujo praliejimas – Jo kančios tęsinį. Ketvirtoji žaizda – nešimas kryžiaus – vaizduoja Jėzaus paklusnumą ir ištvermę, o kraujotakos sutrikimas ir žaizdos nuo sunkios naštos liudija fizinį išsekimą. Penktoji ir šeštoji žaizdos – nagų įsmeigimas į rankas ir kojas – yra akivaizdžiausias Jėzaus kančios simbolis, jo mirties priežastis ir didžiausia auka už žmonijos išpirkimą. Septinta žaizda – ietis į šoną – patvirtina Jėzaus mirtį ir iš jo šono ištekėjusį kraują ir vandenį simbolizuoja Sakramentų – Krikšto ir Eucharistijos – dovaną. Šis septynių kraujo praliejimų pagarbinimas pabrėžia Jėzaus aukos visapusiškumą ir begalinę meilę žmonijai. Kaip rašė šv. Paulius: „Nes aš gavau iš Viešpaties tai, ką ir jums perduodu: Viešpats Jėzus tą naktį, kai buvo išduotas, paėmė duoną, padėkojo, laužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Darykite tai mano atminimui.“ (1 Kor 11, 23-24). Šis ritualas leidžia giliau apmąstyti Kristaus kančias ir asmeniškai jomis dalyvauti, siekiant dvasinio apsivalymo ir artumo su Dievu. Septynių kraujo praliejimų pagarbinimas nėra plačiai paplitusi praktika, tačiau atspindi gilią asmeninę maldą ir kontempliaciją apie Kristaus auką. Šis ritualas nėra oficiali bažnyčios dalis, tačiau yra pagrįstas Biblijos pasakojimais apie Jėzaus kančias ir mirtį.