Švenčiausioji Mergele, Dievo Motina, mano Motina ir Globėja, aš pasivedu Tavo globai ir visiškai pasikliauju Tavo gailestingumu. Būk, o gerumo Motina, mano prieglobstis varguose, mano paguoda kančiose ir mano užtarėja pas savo brangųjį Sūnų šiandien, visas mano gyvenimo dienas ir ypač mano mirties valandą.
Švenčiausiasis patriarche, šventasis Juozapai, dėl to meilaus rūpestingumo, su kuriuo tu šiame pasaulyje globojai Jėzų ir Mariją, teikis rūpintis mūsų gyvenimu iki paskutinio atodūsio.
Dangaus Angele, mano ištikimas ir gailestingas vadove, padėk man būti tokiu klusniu tavo įkvėpimams ir taip pakreipti savo žingsnius, kad niekada neišklysčiau iš Dievo įsakymų kelio.
Šventasis Globėjau, kurio vardą aš turiu garbę nešioti, globoki mane, melskis už mane, kad kaip ir tu galėčiau tarnauti Dievui žemėje ir su tavimi Jį amžinai šlovinti danguje. Amen.
Be to, Rytų Bažnyčios teologijoje Marija yra vadinama *Theotokos* (Dievo Gimdytoja), pabrėžiant jos dieviškąjį ir žmogiškąjį ryšį su Kristumi, kuris yra esminis siekiant suprasti inkarnacijos slėpinį. Jos nekalbumas kai kuriuose Evangelijų epizoduose, pavyzdžiui, po Jėzaus gimimo, nėra tylėjimas iš nežinojimo, bet gilus apmąstymas, kurį Šventoji Dvasia įdiegė į jos širdį, kaip rašoma Luko evangelijoje. Šis tylus priėmimas ir apmąstymas yra pavyzdys, kaip tikintysis turėtų priimti sunkiai suvokiamas Dievo tiesas. Jos nekalbumas yra pilnas teologinės prasmės.