O Švenčiausioji, meilingoji Mergele Marija, Dievo Motina, visokio gerumo pilnoji, aukščiausiojo Karaliaus dukra, angelų Valdove, visų tikinčiųjų Motina! Tavo meilingai globai šiandien ir per visas mano gyvenimo dienas pavedu savo kūną ir sielą, visus savo veiksmus, mintis, norus, troškimus, kalbas, darbus bei visą gyvenimą ir savąjį galą, kad dėl Tavo užtarimo visa tai pasitarnautų gėriui ir būtų pagal Tavo mylimojo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus valią. O mano švenčiausioji Valdove, būk man padėjėja ir guodėja prieš senojo priešo bei visų mano priešininkų klastas ir pinkles.
Teikis iš Tavo mylimojo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus išprašyti malonę, kurios padedamas pajėgčiau tvirtai atsispirti pasaulio, kūno ir velnio pagundoms, visuomet turėti tvirtą pasiryžimą daugiau nebenusidėti bei ištverti Tavo ir Tavo mylimojo Sūnaus tarnyboje. Taip pat meldžiu Tave, mano švenčiausioji Valdove, išmelsk man tikro paklusnumo ir tikro širdies nuolankumo, kad iš tiesų suvokčiau, jog esu vargšas ir trapus nusidėjėlis, be mano Kūrėjo malonės ir pagalbos bei Tavo šventųjų maldų negalintis ne tik nuveikti kokių nors gerų darbų, bet ir atsispirti nuolatiniams puolimams. Išprašyk man, meilingoji mano Valdove, nuolatinį sielos ir kūno skaistumą, kad tyra širdimi ir skaisčiu kūnu pajėgčiau Tavo mylimajam Sūnui ir Tau tarnauti Tavajame ordine. Išmelsk man iš jo noriai prisiimtą neturtą, kantrybę ir sielos ramybę, kad pakelčiau to ordino darbus ir pajėgčiau darbuotis savo ir artimo išganymo labui.
Taip pat išmelsk man, o meilingoji Valdove, tikros meilės, kuria iš visos širdies mylėčiau Tavo švenčiausiąjį Sūnų, mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, o po jo – Tave virš visko, taip pat artimą Dieve ir dėl Dievo, kad džiaugčiausi dėl jo gėrio, liūdėčiau dėl blogio, nieko nesmerkčiau ir neapgalvotai neteisčiau, kad savo širdyje neiškelčiau savęs virš kitų. Taip pat padaryk, dangaus Karaliene, kad nuolatos turėčiau širdyje Tavo meilingojo Sūnaus baimę ir meilę, kad visuomet dėkočiau už tokias geradarybes, suteiktas ne dėl mano nuopelnų, bet dėl jo dosnumo, kad dėl savo nuodėmių atlikčiau gryną ir nuoširdžią išpažintį bei tikrą atgailą ir taip pelnyčiau pasiekti jo pasigailėjimą ir malonę. Taip pat meldžiu, kad mano gyvenimo pabaigoje, o dangaus vartai ir nusidėjėlių Užtarėja, neleistum man, nevertam Tavo tarnui, nuklysti nuo šventojo katalikų tikėjimo, bet dėl Tavo didžiojo gerumo ir gailestingumo ateitum man į pagalbą bei apgintum nuo piktųjų dvasių. Padaryk, kad gaučiau viltį Tavo Sūnaus šlovingąja kančia ir Tavo užtarimu. Išmelsk, kad jis man atleistų mano nuodėmes ir mane, mirštantį Tavo ir jo meilėje, nuvesk išganymo ir išgelbėjimo keliu. Amen.