VAIKŲ MALDA UŽ TĖVUS

Visagali amžinasis Dieve, savo slėpiningu nenusakomos apvaizdos sprendimu Tu teikeisi mus pašaukti į gyvenimą, pasinaudojęs mūsų tėvais, kurie gavo šią galią iš Tavęs. Išklausyk vaikiškos meilės maldą, kurią skiriame Tau už tuos, kuriems davei savo nuoširdžiausio tėviško gailestingumo ir leidai jiems per visą gyvenimo kelionę teikti mums Tavo šventos ir dosnios meilės pagalbą. Pripildyk, Viešpatie, mūsų tėvus ypatingais savo palaiminimais, praturtink jų sielas savo šventąja malone, suteik, kad jie visuomet ištikimai saugotų Tavo mistinės santuokos su Bažnyčia paveikslą, kurį juose įspaudei jų santuokos dieną. Pripildyk juos Tavo šventos baimės dvasia, kuri yra išminties pradžia, visuomet jiems teik patarimų, kad jie perduotų tą dvasią savo vaikams, kad visuomet eitų Tavo įsakymų keliu, jog vaikai būtų ir jų džiaugsmas šios žemės tremtyje, ir vainikas dangaus tėvynėje. Taip pat, Viešpatie Dieve, padaryk, kad jie abu galėtų pasiekti žilos senatvės, visuomet džiaugdamiesi sielos ir kūno sveikata, kad kartu su mumis, savo vaikais, pelnytų amžiais giedoti Tau šlovę dangaus tėvynėje ir nuolat dėkoti už jiems suteiktą didelę dovaną – jiems šiame ašarų klonyje duotą Tavo begalinio vaisingumo ir Tavo dieviškos tėvystės šviesą. Amen.


Mylintis Dieve,
dėkoju Tau už mano tėvus, kurie mane augino su meile.
Palaimink juos savo malone, saugok jų sveikatą ir džiaugsmą,
kad gyventų pagal Tavo valią ir būtų mūsų šeimos stiprybė.
Mirusiems tėvams suteik amžiną ramybę Tavo karalystėje.
Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.


Viešpatie, mūsų Tėve,
būk su mano tėvais (tėvu, mama), kurie man dovanojo gyvenimą.
Suteik jiems stiprybės, ramybės ir Tavo meilės pilnatvę.
Mirusius(į) priimk į savo dangaus džiaugsmą.
Padėk mums, vaikams, gerbti ir mylėti juos visada. Amen.

Skaitykite daugiau..
Vaikų malda už tėvus teologiniu požiūriu yra gilus sakramentalinis veiksmas, įsišaknijęs pačioje krikščioniškosios šeimos sampratoje. Retai aptariamas aspektas yra tėvų, kaip pirminių „įstatymo nešėjų“, vaidmuo. Senajame Testamente tėvai buvo atsakingi už Dievo įstatymo perdavimą vaikams, o vaiko malda už tėvus tampa atsakomąja dvasine injekcija, palaikančia šią perdavimo grandinę. Tai nėra vien tik prašymas, bet ir dvasinis įsipareigojimas, pripažįstant tėvų auką, kuri, teologiškai kalbant, yra echo Kristaus aukos Bažnyčiai.

Įdomu tai, kad kai kuriose ankstyvosiose Rytų krikščionių tradicijose egzistavo specifinės liturginės praktikos, kur vaikai viešai meldėsi už tėvų sielų išganymą, ypač po jų mirties, pabrėžiant bendruomenišką atpirkimo darbą. Ši malda už gyvus tėvus gali būti suprantama kaip „išankstinis atpirkimas“ – dvasinė pagalba, skirta sustiprinti tėvų ištikimybę iki paskutinio atodūsio. Tai liudija apie vaiko supratimą, kad tėvų šventumas yra glaudžiai susijęs su jo paties dvasiniu keliu. Ši abipusė dvasinė priklausomybė pabrėžia šeimos kaip Mažosios Bažnyčios (Ecclesiola in Ecclesia) teologinę esmę.