MALDA UŽ VAIKUS

Viešpatie Dieve, Tu pašaukei mus į santuoką ir palaiminai mus, duodamas vaikų. Tame šventame luome, į kurį mus paskyrei, Tu suteikei mums tam tikrą dalį Tavo kuriančioje galioje. Mes skiriame Tau savo mylimus vaikus, patikime juos Tavo tėviškai apsaugai ir Tavo niekada nesibaigiančiai globai. Duok, kad jie nuolat augtų Tavo šventoje baimėje, kad jie gyventų dorai ir krikščioniškai ir tuo pradžiugintų ne tik mus, davusius jiems gyvybę, bet ir Tave, jų Kūrėją.

Viešpatie, pažvelk į pasaulį, kuriame jie gyvena! Pažvelk į klastingas pagundas, kurios nuolat stengiasi suvilioti žmones klaidingais mokymais ir blogu pavyzdžiu. Viešpatie, prižiūrėk juos, padėk jiems ir juos apgink! O mums patiems nuolat primink, kokią griežtą apyskaitą turėsime duoti prieš Tavo teismą. Padėk mums, kad savo pavyzdingu gyvenimu, ištikimu Tavo šventojo Įstatymo vykdymu, tvirtu prisirišimu prie mūsų Motinos Bažnyčios vestume juos dorybės ir Tavo įsakymų keliu. Tačiau visas mūsų rūpestis bus veltui, jei Tu, visagali gerasis Dieve, neduosi mums savo dangiško palaiminimo.

Todėl iš sielos gelmių prašome: palaimink mus ir mūsų vaikus, kuriuos mums dovanojai! Mes pasitikime Tavo didžiu gerumu ir Tavo malonėmis, kurių tiek daug jau mums davei. Viešpatie, aukojame Tau savo vaikus! Sergėk juos kaip savo akies vyzdį, paslėpk juos savo sparnų šešėlyje! Duok, kad mes nueitume su jais į dangų ir galėtume atsidėkoti už Tavo ištikimą globą, kurią Tu, meilingasis Tėve, suteikei mūsų šeimai. Tuomet šlovinsime Tave per visą amžinybę. Amen.

Skaitykite daugiau..

Malda už vaikus, nors ir universali, teologiškai įsišaknija į senovės Izraelio pranašų tradiciją, kur vaikai buvo suvokiami kaip Viešpaties dovana ir palaiminimas, bet kartu ir kaip didelė atsakomybė. Judaizme egzistavo samprata apie tėvų pareigą „įrašyti” Toros mokymą į vaiko širdį (plg. Įst 6, 6-7), kas krikščioniškoje teologijoje perauga į sakramentinį įsipareigojimą auklėti vaikus tikėjime.

Įdomu tai, kad ankstyvojoje krikščionybėje, ypač Rytų Bažnyčiose, tėvų malda už vaikus buvo glaudžiai siejama su krikšto sakramentu. Tėvai meldėsi ne tik dėl vaiko ateities, bet ir dėl jo dabartinės dvasinės būklės, prašydami, kad Šventoji Dvasia, priimta krikšto metu, išsaugotų savo ugnį vaiko širdyje, nepaisant pasaulio šaltumo. Tai yra gilesnė įžvalga: malda yra nuolatinis krikšto malonės palaikymas. Šv. Augustinas pabrėžė, kad tėvų tikėjimas yra tarsi „išankstinis užstatas“ vaiko išganymui, kol vaikas pats gali sąmoningai pasirinkti Dievą. Ši tėvų tarpininkavimo galia yra viena iš mažiau aptariamų, bet esminių šeimos teologijos dalių.