Šventoji Terese, mažoji Jėzaus gėlele, globok ir užtark mus! Tavo gyvenimas rodo, jog šventumas yra vertingesnis dalykas, negu visa pasaulio teikiama pagarba; jog dorybė yra daug brangesnė, negu visi pasaulio turtai; kad didžiausias gėris, kurį mes galime palikti žmonėms, – tai pavyzdys, kaip reikia šventai gyventi. Šiame turtus, garbę ir malonumus pamėgusiame pasaulyje mums reikia dvasios paprastumo ir meilės, reikia tyrumo, pamaldumo ir pasiaukojimo dvasios. Šventoji Terese, padėk mums pažinti ir pamilti Dievą visa širdimi. Globok visas tas sielas, kurios mums yra brangios ar už kurias privalome melstis. Išprašyk mums iš Dievo tų malonių, kurių labiausiai reikia mūsų sielos išganymui.
V. Melski už mus, šventoji Terese. R. Kad taptume verti Kristaus žadėjimų.
Melskimės. Viešpatie, Tu esi pasakęs: „Jei nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę“ (Mt 18, 3). Todėl mes trokštame nuolankia ir pagarbia širdimi sekti šventosios mergelės Teresės pėdomis ir su ja džiaugtis Tavimi amžinojoje Tėvynėje, kur Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. R. Amen.
Įdomu tai, kad Teresė, būdama vienuolė, labai bijojo vėjo, kuris galėjo nupūsti jos žvakę, simbolizuojančią jos gyvenimo liepsną. Ši baimė rodo jos žmogiškąjį trapumą, kuris dar labiau iškelia jos pasirinktą pasitikėjimą Dievu. Ji norėjo būti „maža gėlele“, kuri nekelia triukšmo, bet skleidžia kvapą visur. Jos garsusis „Rožių lietus“ – pažadas siųsti rožių (malonių) iš dangaus po mirties – tapo jos vizitine kortele. Ji išpildė šį pažadą daugybei žmonių, kurie meldėsi jos užtarimo. Jos gyvenimas moko, kad didžiausia dorybė yra nuolankumas ir pasitikėjimas Dievo meile, net kai atrodo, kad nieko negali padaryti.