Šventasis Kazimierai, didis dangaus Karalienės, Švenčiausiosios Marijos garbintojau, daug kartų parodęs ypatingą globą savo Tėvynei, teikis, meldžiame, ją globoti ir visuose reikaluose jai padėti. Išganytojo nuopelnų ir Švenčiausiosios Motinos Marijos užtarimo remiamas, išmelski iš Viešpaties malonę, kad mūsų širdyse suliepsnotų gyvas tikėjimas ir tarpusavio meilė, kad mūsų jaunimas suprastų skaistaus ir doro gyvenimo grožį ir kad Viešpaties tėviškoji Apvaizda vestų visą tautą savo įstatymų meilės keliu į taiką ir gerovę. Amen.
Šventasis Kazimierai, R. melski už mus!
Skaitykite daugiau..
Šventasis Kazimieras, Lietuvos ir Lenkijos didysis kunigaikštis, yra ne tik politinės vizijos, bet ir gilios asmeninės asketikos pavyzdys. Jo kanonizacijos procese liudijimai pabrėžė jo neįprastą Eucharistijos garbinimą. Pasakojama, kad jis turėjo ypatingą potraukį likti klūpantis prie tabernakulio net ir po ilgos naktinės budėjimo valandos, o jo pamaldumas buvo toks intensyvus, kad kartais jam tekdavo fiziškai jėga atitraukti nuo altoriaus. Teologiškai vertinama, kad jo jaunystėje patirta liga, tikėtina, tuberkuliozė, tapo proga jo sielai dar labiau išsigryninti ir priartėti prie kontempliatyvaus gyvenimo idealų, kuriuos jis puoselėjo nepaisant karališkųjų pareigų. Jis buvo vadinamas „nekaltumo ir skaistumo švyturiu“, o jo devocija Mergelei Marijai buvo tokia stipri, kad jo asmeninėje bibliotekoje buvo saugomi rankraščiai, skirti Marijos Nekalčiausiojo Prasidėjimo temai, kurios dogmos vėliau buvo oficialiai paskelbtos šimtmečius po jo mirties. Jo pavyzdys skatina šiuolaikinį tikintįjį ieškoti šventumo kasdienėse pareigose, net ir pasaulietinėje aplinkoje.