Maloningasis Jėzau, sielų mylėtojau, meldžiu Tave dėl Tavo Švenčiausiosios Širdies agonijos ir Tavo nekaltosios Motinos sopulių, nuplauk savo Krauju viso pasaulio nusidėjėlius, kurie dabar kenčia agoniją ir šiandien numirs. Amen.
V. Jėzaus Širdie, kentusi agoniją. R. Pasigailėk mirštančių!
Įdomu tai, kad viduramžiais kai kuriose benediktinų tradicijose buvo paprotys nešti mirštančiajam „paskutiniojo patepimo“ metu šventintą alyvą, kuri simboliškai atnaujindavo krikšto malonę, padedant sielai per paskutinę kovą su pagundomis. Ši praktika pabrėžė, kad mirtis yra ne pabaiga, bet perėjimas, kuriam reikia ypatingo dvasinio paruošimo. Be to, kai kurie mistikai tikėjo, kad intensyvi malda už mirštantįjį gali padėti jam atpažinti ir priimti Dievo gailestingumą paskutinėmis akimirkomis, net jei gyvenime jis to vengė. Tai yra giliai įsišaknijęs tikėjimas bendruoju visų tikinčiųjų išganymo darbu.