Antakalnio kapinės (anksčiau – Karių kapinės) – 1809 m. įkurtos Antakalnio rajone Vilniuje. Iš pradžių būta keturių atskirų kapinių. Tai buvo skirtingi plotai, kuriuose ilsėjosi pasauliečiai, kariai, našlaičiai ir Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. Vėliau susiformavo vientisos kapinės. Čia palaidoti įvairių tautybių Antrojo pasaulinio karo kariai, Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos aukos, menininkai, politikai ir kiti nusipelnę visuomenei žmonės. Tarybiniais laikais sukurtas paminklas kariams su amžinają ugnimi, palaidota daug to meto politikos veikėjų.
Be to, kapinių įkūrimo kontekste svarbu paminėti, kad iki oficialaus įsteigimo šioje vietoje galėjo būti senesnių, galbūt net pagoniškų ar ankstyvųjų krikščioniškų laidojimo ženklų, nors tiesioginių archeologinių įrodymų trūksta. Kapinės, kaip sakrali erdvė, visada tarnavo kaip vieta, kur susitinka gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai, o skirtingų konfesijų ir karinių grupių palaidojimas vienoje vietoje sukuria unikalų ekumeninį, nors ir per prievartą susidūrusį, teologinį peizažą. Ši vieta tampa liudijimu apie skirtingų tikėjimų pagarbą mirčiai ir amžinybei.