Šilavote 1806 m. pastatyta medinė koplyčia. Iš Prienų atvykę kunigai joje kartais laikydavo pamaldas. Skriaudžių vikaro Antano Radušio rūpesčiu 1895 m. įkurta parapija. Jis suremontavo koplyčią, pastatė kleboniją ir ūkinius pastatus. Kunigo A. Radušio (Šilavote kunigavo 22 metus; čia ir palaidotas) pastangomis 1898–1902 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. 1907 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozas Vaičaitis), įkurta biblioteka – skaitykla. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.
Skaitykite daugiau..
Šilavoto bažnyčia, skirta Jėzaus Širdžiai, turi gilią dvasinę prasmę, kuri siejama su Jėzaus meile žmonijai. Ši Jėzaus Širdies idėja tapo ypač populiari Lietuvoje XIX amžiaus pabaigoje, kai žmonės ieškojo stiprybės sunkiais laikai. Bažnyčios statyba tuo metu buvo tikėjimo ir bendruomenės vienybės ženklas. Įdomu tai, kad nors bažnyčia pastatyta vėliau, jau pirmoji medinė koplyčia buvo svarbi vieta, kur žmonės galėjo susiburti melstis, kai dar nebuvo nuolatinio kunigo. Tai rodo stiprų vietinių gyventojų norą turėti savo šventovę. Kunigas Antanas Radušis, be statybų, rūpinosi ir tikinčiųjų švietimu, kas buvo svarbu išlaikant lietuviškumą ir tikėjimą. Bibliotekos įkūrimas prie bažnyčios liudija, kad tikėjimas buvo glaudžiai susijęs su mokslo ir kultūros puoselėjimu. Jono Garalevičiaus vargonai bažnyčioje ne tik puošia, bet ir suteikia pamaldoms ypatingą skambesį, praturtinantį bendruomenės dvasinį gyvenimą. Ši bažnyčia yra tylus liudijimas apie stiprų tikėjimą ir atsidavimą savo kraštui.