Rosh Hashanah, lietuviškai vadinamas žydų Naujaisiais metais, pažodžiui reiškia „Metų galva“. Tai viena svarbiausių žydų religinių švenčių, prasidedanti pirmąją žydų kalendoriaus mėnesio tišrei dieną (paprastai rugsėjį arba spalį pagal mūsų kalendorių). Ši šventė laikoma ne tik metų pradžia, bet ir žmogaus dvasinio įvertinimo laiku – tikima, kad šiuo metu Dievas peržiūri kiekvieno žmogaus gyvenimą ir nusprendžia, kas laukia ateinančiais metais.
Rosh Hashanah yra rimties ir apmąstymų metas. Žydų tradicijoje tai yra teismo diena, kai kiekvienas apmąsto savo elgesį, prašo atleidimo už padarytas klaidas ir pažada būti geresniu ateityje. Pagrindinis šventės simbolis – šofaras, avino rago trimitas, kurio garsas kviečia pabusti iš dvasinio snaudulio, prisiminti savo veiksmus ir atsinaujinti. Per pamaldas šventyklose skamba šofaro garsai, meldžiamasi už save, artimuosius, bendruomenę ir visą pasaulį.
Rosh Hashanah vakarienės metu ant stalo dedami simboliniai patiekalai:
– Meduje mirkyti obuoliai simbolizuoja viltį, kad nauji metai bus saldūs.
– Apvali chala (duona) reiškia metų ratą ir nesibaigiančią gyvenimo tėkmę.
– Taip pat valgoma granatų, nes jų gausybė sėklų primena apie daugybę gerų darbų.
Rosh Hashanah pradeda dešimties dienų atgailos laikotarpį, vadinamą „Atgailos dienos“ (Aseret Yemei Teshuva), kuris baigiasi Yom Kippur – Atpirkimo diena. Tai laikas, kai žmonės siekia susitaikyti su artimaisiais, susitaikyti su Dievu ir pasirengti dvasiniam atsinaujinimui.
Rosh Hashanah tai galimybė žmogui stabtelėti, įvertinti save, atsiprašyti, susitaikyti ir pradėti naujus metus su švaresne širdimi bei viltingomis mintimis.