Žmogaus gyvenimą nuo seniausių laikų bandyta struktūruoti pagal skaičius, ieškant jame kosminės tvarkos atspindžio. Vienas ryškiausių modelių – 7×10, arba dešimt septynerių metų laikotarpių, apimančių viso 70 metų gyvenimą. Ši schema siejama su graikų poetu Solonu ir gydytoju Hipokratu, o jos šaknys – pitagoriškoje numerologijoje, kur septynetas laikomas šventu skaičiumi, jungiančiu dvasią (3) ir materiją (4). Filonas Aleksandrietis veikale De Opificio Mundi („Apie pasaulio sukūrimą“, skyriai 36–37) mini šią tradiciją, rodydamas, kaip graikų mintis persismelkė į helenistinę žydų filosofiją.
Filonas rašo: „Solonas žmogaus gyvenimą skaičiuoja pagal dešimt septynerių metų laikotarpių.“ Solonas (apie 630–560 m. pr. Kr.), vienas iš Septynių išminčių, savo elegijoje (cit. Diogenes Laertius I, 60) aprašė gyvenimą kaip dešimt heptadų – nuo kūdikystės iki senatvės. Kiekvienas septynerių metų ciklas žymi naują brandos etapą: pirmieji – augimą, viduriniai – klestėjimą, paskutiniai – nuosmukį. 70 metų – idealus gyvenimo ilgis, atkartojantis biblinį „septyniasdešimt metų“ (Ps 90,10). Solonas matė čia ne atsitiktinumą, o harmoniją: septynetas – tobulas, nes apima visą kūrybos ciklą (kaip septynios dienos Pradžios knygoje).
Hipokratas, medicinos tėvas (apie 460–370 m. pr. Kr.), šią schemą pritaikė fiziologiškai. Filonas cituoja: „Gydytojas Hipokratas sako, kad žmogaus gyvenime yra septynios amžiaus pakopos: kūdikystė, vaikystė, berniukystė, jaunystė, vyriškumas, vidutinis amžius ir senatvė. Ir šios pakopos taip pat matuojamos septynerių metų laikotarpiais, nors ne ta pačia tvarka.“ Hipokrato veikale Apie septynerius metus (Peri hebdomadōn) detalizuojama:
- 0–7 metai: kūdikystė – iki pirmųjų dantų kritimo. Kūdikis – tarsi augalas, priklausomas nuo maitintojų.
- 7–14 metai: vaikystė – iki lytinio brendimo. Vaikas mokosi, auga protas.
- 14–21 metai: berniukystė – iki barzdos augimo. Paauglys stiprėja fiziškai.
- 21–28 metai: jaunystė – iki kūno augimo pabaigos. Jaunuolis pasiekia piką.
- 28–49 metai: vyriškumas – septyni septynerių ciklai (7×7). Brandos klestėjimas, šeima, karjera.
- 49–56 metai: vidutinis amžius – aštuoni septynerių ciklai. Išminties kaupimas.
- 56+ metai: senatvė – nuosmukis, bet galimas dvasinis brandumas.
Hipokratas pabrėžė, kad septynerių metų ritmas atitinka kūno pokyčius: dantys, brendimas, augimas – visi susieti su septynetu. Tai ne tik medicininė, bet ir filosofinė schema: gyvenimas – ciklas, kaip mėnulis (septynios fazės) ar savaitė.
Filonas šią graikų idėją jungia su žydų tradicija. Septynetas – šabas, jubiliejus (kas 7×7 metai). Žmogaus gyvenimas – miniatiūrinė kūrinija: šešios heptados darbo, septintoji – poilsio ar išminties. Pitagoriečiai (kaip mini Aristoteles) matė septynete harmoniją: 7 stygos lyroje, 7 planetos, 7 spalvos.
Viduramžiais ši schema išplito. Šekspyras „Kaip jums patinka“ (II veiksmas, 7 scena) per Žaką aprašo septynis amžiaus aktus: kūdikį, mokinį, įsimylėjėlį, kareivį, teisėją, senyvą žmogų, antrą vaikystę. Tai – Solono ir Hipokrato atgarsis.
Šiandien 7×10 primena ritmą: kas septyneri metai – krizė ar augimas („septynerių metų niežulys“). Psichologijoje – Eriksono etapai, bet šaknys senos. 70 metų – ne riba, o idealas: gyvenimas kaip septynių dienų savaitė, kur kiekviena heptada – nauja kūrinija savyje.
Filonas baigia: septynetas – „jungtis tarp bekūnės ir kūniškos substancijos“. Žmogus, skaičiuodamas savo heptadas, dalyvauja kosminėje tvarkoje – nuo dulkių iki išminties, nuo gimimo iki amžinybės.
Ši 7×10 struktūra gali būti siejama su bibliniu šimtmečiu, kuris laikomas pilnu gyvenimo laiku. Kai kurie išminčiai matė kiekvieną septynerių metų ciklą kaip lygų vienai iš dešimties Dievo įsakymų ar dešimčiai kartų, kuriomis Dievas išbandė savo tautą. Kiekvienas dešimtmetis, arba heptada, nebuvo tik fizinis augimas, bet ir dvasinis žingsnis. Pavyzdžiui, pirmieji septynerių metų ciklai buvo skirti mokymuisi, o vėlesni – dalijimuisi išmintimi su kitais.
Įdomu tai, kad hebrajų kalboje žodis „gyvenimas“ (Chai) sudarytas iš dviejų raidžių, kurių bendra vertė yra 18 – tai reiškia, kad 70 metų yra tarsi 18 kartų pakartotas pilnumas. Ši 70 metų riba, minima Psalmuose, laikoma Dievo duotu maksimaliu laiku, po kurio prasideda „jėgos“ nuosmukis. Taigi, 7×10 modelis yra ne tik laiko matas, bet ir dvasinio brandumo kelionė, kurios pabaiga skatina apmąstyti palikimą.