O Jėzau, dangiškasis gydytojau, prisimink tą išsekimą, sumušimus ir sopulius, kuriuos, pakeltas ant aukšto kryžiaus skersinio, kentėjai visuose savo sudraskytuose sąnariuose. Nė vienas jų nepasiliko savo vietoje, todėl nėra skausmo, panašaus į Tavo skausmą. Nuo kojų pėdų ligi viršugalvio Tavyje nebuvo sveikos vietos, tačiau, pamiršęs visus skausmus, meilingai prašei Tėvą už savo priešus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro“.
Dėl šio gailestingumo ir tų kančių atminimo suteik, kad šios karčiausios Tavo kančios prisiminimas taptų visų mano nuodėmių atleidimu. Amen.
Tėve mūsų. Sveika, Marija.
Skaitykite daugiau..
Švedijos šventoji Brigita buvo viena aktyviau bendravusių moterų su Dievu viduramžių Europoje. Viešpats Jėzus jai asmeniškai apreiškė galingas maldas, kurias ji turėjo kalbėti kasdien ilgus metus. Pasak viduramžių padavimų, Jėzus Brigitai atskleidė tikslesnį savo žaizdų skaičių, patirtą ant kryžiaus. Šventoji sužinojo, kad Jėzaus kūnas gavo penkis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt smūgių. Todėl šis maldaknygių ciklas tapo tarsi dvasinis kelias per Kristaus kančios stotis. Bažnyčios istorikai pastebi, kad šios maldos išpopuliarėjo visame krikščioniškame pasaulyje, nes tikintieji tikėjo ypatingu pažadu. Buvo sakoma, kad reguliariai jas kalbantys žmonės sulaukia specifinių dvasinių malonių mirties valandą. Šv. Brigitos maldos moko mus pažvelgti į kasdienius sunkumus per kur kas platesnę amžinybės prizmę. Kai žmogus nuoširdus maldoje, jo širdis suminkštėja, o pyktis prieš artimą pamažu išnyksta. Šis tekstas kviečia mus sustoti ir suprasti, jog kiekviena gyvenimo kančia gali turėti prasmę, jei ją aukojame dėl didesnio gėrio. Šventosios gyvenimas rodo, kad paprasta moteris, būdama mama ir vienuolė, sugebėjo padaryti didžiulį įtaką popiežiams bei karaliams. Jos palikimas gyvas iki šiol, o maldos teikia paguodą tiems, kurie ieško ramybės po sunkių išbandymų audrų.