Šis sąrašas pristato unikalius muzikinius kūrinius iš įvairių pasaulio kultūrų ir religijų, kuriuos žmonės laiko ne tik religinėmis dainomis ar ritualinėmis giesmėmis, bet pačiu sakralumo įsikūnijimu. Tai nėra paprastos apeiginės melodijos ar meno kūriniai. Šios giesmės suvokiamos kaip šventos todėl, kad jose, tikima, gyvena dieviškoji dvasia, jos laikomos dieviško apreiškimo forma arba laikomos tarpininkėmis tarp žmogaus ir šventybės.
Sąraše pateikiami kūriniai nuo senųjų Vedų himnų, Tibeto vienuolių giedojimų iki lietuvių sutartinių ir Zuni genties šventinių dainų. Šios giesmės skirtingais laikais ir skirtingose kultūrose lydėjo žmones gyvenimo virsmo momentais – gimimuose, vestuvėse, laidotuvėse – ir buvo atliekamos siekiant užmegzti ryšį su dievais, dvasinėmis jėgomis arba su pačia pasaulio tvarka.
Nors jų muzikinės formos labai įvairios – nuo monotoniškų meditacinių melodijų iki sudėtingų polifoninių kompozicijų – visoms joms būdingas tas pats tikslas: perteikti šventąją patirtį, kuri kyla ne iš meno vertės, o iš jų dvasinio turinio.
Šventų dainų/muzikos sąrašas
Aborigenų Songlines dainos (Songlines)
Aborigenų Songlines yra šventos Australijos čiabuvių dainos, perduodamos žodžiu tūkstančius metų ir laikomos jų mitologijos, geografijos ir dvasinės tapatybės pagrindu. Šios dainos nėra vien muzika, o veikiau sudėtingi pasakojimai, aprašantys protėvių keliones per žemę, vadinamą „Dreamtime“ („Sapnų laiku“). Kiekviena daina susijusi su konkrečiomis vietovėmis, gyvūnais ar gamtos reiškiniais, ir jos atlikimas laikomas šventu aktu, jungiančiu žmogų su žeme ir protėviais. Dainuojamos įvairiose Australijos aborigenų bendruomenėse, ypač Arnhemo Žemėje ir Centrinėje Australijoje, jos dažnai lydimos šokio ar ritualų. Songlines išlieka gyvos, tačiau daug jų nyksta dėl kolonizacijos ir modernizacijos.
Ainu genties dvasinės dainos (Yukar)
Yukar yra epinės Ainu, Japonijos Hokaido salos čiabuvių, dainos, laikomos šventomis dėl jų ryšio su dievybėmis (kamuy) ir protėvių dvasiomis. Šios dainos, atliekamos žodžiu iki XIX a., pasakoja apie mitologinius herojus, dievus ir gamtos dvasias, dažnai perteikdamos moralines ar kosmologines pamokas. Yukar dainuojamos monotonišku balsu, kartais lydimos tradicinių instrumentų, tokių kaip mukkuri (burnos arfa). Jos atliekamos per ritualus, skirtus pagerbti dievybes ar gydyti ligas. Dėl asimiliacijos Ainu kultūra beveik išnyko, tačiau Yukar išsaugotos per pastangas atgaivinti Ainu tradicijas Hokaido regione ir dabar kartais atliekamos kultūriniuose festivaliuose.
Al-Kitāb recitacijos (tilāwa)
Al-Kitāb recitacijos, arba tilāwa, yra Korano, islamo šventojo teksto, melodingas giedojimas, laikomas šventu aktu musulmonų pasaulyje. Šios recitacijos atliekamos pagal griežtas taisykles (tajwid), užtikrinančias tikslų tarimą ir ritmą, ir laikomos dieviškojo žodžio perteikimu. Tilāwa praktikuojama visose islamo šalyse, ypač per Ramadaną, penkias dienos maldas ar religines šventes, tokiose šalyse kaip Saudo Arabija, Egiptas, Indonezija. Garsūs recitatoriai, tokie kaip Abdul Basit, yra labai gerbiami. Recitacijos laikomos šventomis, nes musulmonai tiki, kad Korano žodžiai yra tiesioginis Alacho apreiškimas, o jų giedojimas suartina tikintįjį su Dievu.
Armenų šv. Gregoro giesmės (Sharakan)
Sharakan yra šventos giesmės, naudojamos Armėnijos apaštališkosios bažnyčios liturgijoje, siejamos su šv. Grigoriumi Švietėju, Armėnijos krikštytoju (IV a.). Šios giesmės, sukurtos V–XIII a., yra poetiški himnai, garbinantys Dievą, šventuosius ir krikščioniškas dorybes, atliekami per Mišias ar šventes. Jos dainuojamos Armėnijoje ir armėnų diasporoje (pvz., Libane, JAV), dažnai be instrumentų, pabrėžiant vokalinę harmoniją. Sharakan laikomos šventomis, nes atspindi armėnų krikščionišką tapatybę ir dvasinį paveldą, išsaugotą net per persekiojimus. Garsus pavyzdys – „Der Voghormya“ („Viešpatie, pasigailėk“), atliekamas per gavėnią.
Ba’hai šventosios dainos (Hidden Words Chant)
Hidden Words Chant yra bahajų tikėjimo šventos giesmės, paremtos Bahá’u’lláh tekstu Paslėptieji žodžiai (Kalimát-i-Maknúnih), parašytu XIX a. Šios giesmės, dažnai atliekamos per bahajų susirinkimus ar šventes, perteikia trumpus, poetinius apreiškimus apie dvasinį gyvenimą, meilę ir Dievo artumą. Jos dainuojamos įvairiose šalyse, kur yra bahajų bendruomenės, įskaitant Iraną, Indiją, JAV ir Australiją, kartais lydimos paprastų instrumentų, tokių kaip gitara ar tamburinas. Giesmės laikomos šventomis, nes perteikia Bahá’u’lláh, laikomo Dievo pasiuntiniu, žodžius, kurie bahajų tikėjime yra dieviškojo įkvėpimo šaltinis.
Bali Gamelan semar pegulingan (Gamelan semar pegulingan)
Gamelan semar pegulingan yra šventa Balio salos (Indonezija) hinduizmo muzika, atliekama gamelan orkestro, naudojant metalofonus, gongus ir būgnus. Ši muzika skirta šventyklų ceremonijoms, ypač garbinant dievą Semarą, susijusį su meile ir dvasine harmonija. Ji atliekama per religines šventes, tokias kaip Galungan, Balio kaimuose ir šventyklose, lydima šokio ar ritualų. Muzika laikoma šventa, nes tikima, kad jos garsai kviečia dievybes ir sukuria sakralią atmosferą. Skirtingai nuo kitų gamelan stilių, semar pegulingan yra subtilus ir melodingas, atspindintis dvasinį Balio hinduizmo aspektą.
Bhajanai („Raghupati Raghava Raja Ram“)
„Raghupati Raghava Raja Ram“ yra populiarus hinduistinis bhajanas, šventa atsidavimo daina, garbinanti Viešpatį Ramą, Ramajanos herojų ir Višnaus įsikūnijimą. Dainuojama Indijoje, Nepale ir hinduistų diasporoje (pvz., JAV, JK), dažnai per šventes, tokias kaip Rama Navami, ar bhakti susibūrimuose. Daina, populiarinta Mahatmos Gandhio, pabrėžia vienybę ir taiką, kartais įtraukdama frazę „Ishwar Allah Tero Naam“ („Dievas ir Alachas – tavo vardai“). Bhajanai laikomi šventais, nes jų dainavimas yra tiesioginis atsidavimas Dievui, jungiantis tikinčiuosius su dieviškąja esybe.
Bizantinės ortodoksų giesmės („Cherubic Hymn“) (Χερουβικός ύμνος)
„Cherubic Hymn“ yra šventa Bizantijos ortodoksų giesmė, atliekama per Dieviškąją liturgiją Graikijos, Rusijos, Serbijos ir kitų ortodoksų bažnyčių bendruomenėse. Sukurta IV–VII a., ji lydi Didįjį įėjimą, kai šventos dovanos (duona ir vynas) nešamos prie altoriaus. Giesmė simbolizuoja angelų chorusą, garbinantį Dievą, ir kviečia tikinčiuosius susitelkti į Eucharistiją. Atliekama a cappella, graikų, slavų ar kitomis kalbomis, ji laikoma šventa, nes įkūnija dieviškąją liturgiją ir jungia žemę su dangumi. Garsus variantas – kompozitoriaus Dmitrijaus Bortnianskio aranžuotė.
Dzogčeno mantrų giedojimai (Dzogchen mantras)
Dzogčeno mantrų giedojimai yra šventi Tibeto budizmo Dzogčeno tradicijos ritualiniai garsai, atliekami siekiant pažadinti prigimtinę proto švarą ir pasiekti nušvitimą. Šios mantros, tokios kaip „Om Ah Hum“, dainuojamos Tibete, Butane, Nepale ir Tibeto budistų bendruomenėse (pvz., Indijoje, JAV). Jos dažnai lydimos meditacijos ar ritualų, atliekamų vienuolynuose, ir kartais naudoja instrumentus, tokius kaip damaru būgnas. Dzogčeno mantros laikomos šventomis, nes jos laikomos tiesioginiu keliu į tikrovės prigimties suvokimą, atspindinčiu Budos mokymus.
Etiopų ortodoksų Mahlet giesmės (Mahlet)
Mahlet yra šventos giesmės, atliekamos Etiopijos ortodoksų Tewahedo bažnyčios liturgijoje, siejamos su šv. Yared, VI a. himnografu. Šios giesmės, dainuojamos ge’ez kalba, garbstina Dievą, šventuosius ir Biblijos įvykius, atliekamos per Mišias, šventes ar laidotuves Etiopijoje ir Eritrėjoje. Jos pasižymi unikalia pentatonine skale ir lydimos būgnų (kebero) ar sistrų. Mahlet laikomos šventomis, nes tikima, kad šv. Yared gavo jas per dievišką apreiškimą, o jų atlikimas suartina bendruomenę su Dievu. Giesmės išlieka gyvos, ypač per Timkat šventę.
Giesmės Švenčiausiajai Mergelei Marijai Lietuvoje („Marija, Marija, skaisčiausia lelija“)
„Marija, Marija, skaisčiausia lelija“ yra šventa katalikiška giesmė, atliekama Lietuvoje per Mergelei Marijai skirtas šventes, tokias kaip Žolinė ar Šiluvos atlaidai. Sukurta XIX–XX a., ji garbstina Mariją kaip Dievo Motiną ir tikinčiųjų užtarėją, atspindėdama gilų mariologinį Lietuvos katalikų dvasingumą. Giesmė dainuojama bažnyčiose ir piligrimystėse, dažnai lydima vargonų. Laikoma šventa dėl savo ryšio su Marijos kultu, kuris Lietuvoje turi gilias tradicijas, ypač po Šiluvos apsireiškimo (XVII a.). Ji išlieka populiari ir atliekama tiek kaimo, tiek miesto parapijose.
Gregorian chant („Kyrie Eleison“) (Κύριε ἐλέησον)
„Kyrie Eleison“ yra šventa gregorijinio choralo giesmė, kilusi iš ankstyvosios krikščionybės (IV–VI a.) ir tapusi Romos katalikų bažnyčios liturgijos dalimi. Atliekama lotynų ir graikų kalbomis, ji yra malda, prašanti Dievo gailestingumo, dažnai giedama per Mišias Europoje, ypač Italijoje, Prancūzijoje, ir katalikų bendruomenėse visame pasaulyje. Gregorijinis choralas, priskiriamas popiežiui Grigaliui I, pasižymi monotonišku, a cappella stiliumi, kuris laikomas šventu dėl savo gebėjimo sukurti meditatyvią, dievišką atmosferą. „Kyrie Eleison“ išlieka populiarus ir atliekamas tiek bažnyčiose, tiek koncertuose.
Gruziniški Chant of Gelati Monastery (გელათის მონასტრის საგალობლები)
Gelati vienuolyno giesmės yra šventos Gruzijos ortodoksų bažnyčios polifoninės giesmės, kilusios iš XI–XII a., kai Gelati buvo Gruzijos dvasinis centras. Šios giesmės, atliekamos gruzinų kalba, garbstina Dievą ir šventuosius, naudojamos per liturgijas ir šventes Gruzijoje, ypač Kutaisyje. Jų daugiabalsis stilius yra unikalus ir laikomas šventu, nes tikima, kad jos atspindi dangaus harmoniją. Gelati giesmės, išsaugotos per amžius, yra UNESCO nematerialaus paveldo dalis ir atliekamos tiek vienuolynuose, tiek kultūriniuose renginiuose.
Guru Granth Sahib giesmės (Shabad Kirtan)
Shabad Kirtan yra šventos sikų religijos giesmės, pagrįstos Guru Granth Sahib tekstais, dainuojamos sikų šventyklose (gurdvarose) Indijoje, Pakistane ir diasporoje (pvz., JK, Kanadoje). Šios giesmės, atliekamos su harmonija, tabla ar kitais instrumentais, perteikia guru mokymus apie Dievo vienybę, atsidavimą ir lygybę. Laikomos šventomis, nes Guru Granth Sahib yra amžinasis Guru, o giesmės laikomos tiesioginiu dieviškojo žodžio išraiška. Kirtan atliekamas per šventes, tokias kaip Gurpurab, ir yra centrinė sikų dvasinio gyvenimo dalis.
Jainų šventieji stotrai (Bhaktamar Stotra)
Bhaktamar Stotra yra šventa džainizmo giesmė, sukurta V a. poeto Manatungos, garbinanti pirmąjį tirtankarą Rišabhadevą. Dainuojama sanskrito ar prakrito kalbomis Indijoje, ypač Radžastane, Gudžarate, ir džainų bendruomenėse visame pasaulyje, per šventes kaip Mahavir Jayanti. Ši giesmė, dažnai lydima varpelių ar būgnų, laikoma šventa dėl tikėjimo, kad jos giedojimas atneša dvasinę apsaugą ir išsilaisvinimą. Bhaktamar Stotra yra populiarus tarp Švetambarų ir Digambarų, o jo 48 posmai laikomi galingais meditacijos įrankiais.
Kalavala runos (Kalevala runot)
Kalevala runot yra šventos suomių liaudies dainos, sudarančios epą Kalevala, užrašytą XIX a. Eliaso Lönnroto, bet kilusios iš senovės suomių-ugriškų tradicijų. Šios runos, dainuojamos suomių kalba Suomijoje ir Karelijoje, pasakoja apie pasaulio kūrimą, herojus kaip Väinämöineną ir dvasines galias. Jos buvo atliekamos per ritualus, susijusius su senąja suomių religija, ir laikomos šventomis, nes perteikė kosmologiją ir protėvių išmintį. Šiandien runos atliekamos folkloro festivaliuose, išlaikant suomių dvasinį paveldą.
Kalmykų budistinės mantros (Kalmyk Buddhist mantras)
Kalmykų budistinės mantros yra šventos Tibeto budizmo giesmės, atliekamos Kalmukijoje (Rusija), kur dominuoja Gelugpa tradicija. Mantros, tokios kaip „Om Mani Padme Hum“, dainuojamos kalmukų ir tibetiečių kalbomis per meditacijas, šventes kaip Tsagan Sar ar vienuolynų ritualus. Jos laikomos šventomis, nes tikima, kad jų garsai išvalo protą ir suartina su Buda. Kalmukų bendruomenė, išsaugojusi budizmą po tremčių, atlieka mantas su būgnais ar varpais, o jų tradicija atgimsta per pastangas atkurti vienuolynus.
Kirtan mantra („Hare Krishna“)
„Hare Krishna“ mantra, oficialiai Maha Mantra, yra šventa vaišnavų hinduizmo giesmė, garbinanti Krišną ir Ramą. Dainuojama sanskrito kalba Indijoje, Nepale ir vaišnavų bendruomenėse (pvz., ISKCON) visame pasaulyje, ypač per Janmashtami ar bhakti susibūrimus. Atliekama su mridangos būgnais ir kartalais, mantra laikoma šventa, nes jos kartojimas laikomas tiesioginiu bendravimu su Dievu, vedančiu į dvasinį išsilaisvinimą. Populiarinta Caitanya Mahaprabhu XVI a., ji išplito globaliai per Krišnos sąmonės judėjimą.
Koptų ortodoksų giesmės („Agios O Theos“) (Ⲁⲅⲓⲟⲥ ⲠⲓⲐⲉⲟⲥ)
„Agios O Theos“ yra šventa koptų ortodoksų giesmė, atliekama koptų kalba per liturgijas Egipte ir koptų diasporoje (pvz., JAV, Australijoje). Ši giesmė, kilusi iš IV a., yra malda, šlovinanti Šventąją Trejybę, dažnai giedama per gavėnią ar Velykas. Jos melodingas, monotoniškas stilius, lydimas sistrų ar trikampių, laikomas šventu, nes jungia tikinčiuosius su ankstyvąja krikščionybe ir kankinių dvasia. Koptų giesmės išlieka gyvos, ypač Aleksandrijos bažnyčiose, ir yra UNESCO paveldo dalis.
Korėjiečių budistinės Beompae giesmės (Beompae / 범패)
Beompae yra šventos korėjiečių budizmo giesmės, atliekamos vienuolynuose Pietų Korėjoje, ypač Seule ir Gyeongju, per ritualus kaip Buddha’s Birthday ar laidotuves. Kildinamos iš Tang dinastijos Kinijos (VII–X a.), jos dainuojamos korėjiečių ir sanskrito kalbomis, lydimos būgnų ir gongų. Beompae laikomos šventomis, nes jų garsai laikomi keliu į nušvitimą, išvalančiu karmą. Trys stiliai – hossori (paprastas), chissori (sudėtingas) ir yangsan (mišrus) – atspindi Korėjos budizmo unikalumą, išsaugotą nepaisant modernizacijos.
Lakotų Inipi apeiginės giesmės (Inipi songs)
Lakotų Inipi giesmės yra šventos Šiaurės Amerikos Lakotų (Sioux) genties dainos, atliekamos per Inipi (prakaitavimo namelyje) ritualą, skirtą apsivalymui ir bendravimui su dvasiomis. Dainuojamos lakotų kalba Pietų Dakotoje, Montanoje ir kitose rezervacijose, jos lydimos būgnų ir dažnai perteikia maldas Didžiajai Dvasiai (Wakan Tanka). Giesmės laikomos šventomis, nes jos jungia dalyvius su protėviais ir kosmosu, o jų atlikimas yra dvasinio gydymo dalis. Nepaisant kolonizacijos, Inipi giesmės atgimsta per Lakotų kultūros atgaivinimą.
Maori Waiata karakia (Waiata karakia)
Waiata karakia yra šventos maorių, Naujosios Zelandijos čiabuvių, maldos-dainos, atliekamos per ritualus, tokius kaip powhiri (svečių sutikimas) ar tangi (laidotuvės). Dainuojamos maorių kalba Aotearoa (Naujojoje Zelandijoje), jos kreipiasi į dievus (atua) ar protėvius, prašydamos palaiminimo, apsaugos ar gydymo. Laikomos šventomis, nes jos įkūnija mana (dvasinę galią) ir stiprina bendruomenės ryšį su žeme. Waiata karakia dažnai atliekamos marae (susirinkimų vietose) ir išlieka gyvos per maorių kultūros renesansą.
Native American peyote giesmės (Peyote songs)
Peyote giesmės yra šventos Šiaurės Amerikos čiabuvių, ypač Navajo, Comanche ir Kiowa genčių, dainos, atliekamos per Native American Church peyote ceremonijas. Dainuojamos įvairiomis indėnų kalbomis JAV (Oklahomoje, Naujojoje Meksikoje) ir Meksikoje, jos lydimos būgno ir barškučių, o tekstai kreipiasi į Didžiąją Dvasią ar peyote dvasią. Laikomos šventomis, nes jos lydi dvasinę kelionę, gydymą ir vizijas, sukeltas peyote augalo. Giesmės išlieka svarbios, nepaisant istorinių draudimų, ir yra čiabuvių dvasinio atgimimo dalis.
Negro spirituals („Swing Low, Sweet Chariot“)
„Swing Low, Sweet Chariot“ yra šventa afroamerikiečių dvasinė giesmė, kilusi iš XIX a. vergovės laikų JAV pietuose. Dainuojama anglų kalba, ypač baptistų ir metodistų bažnyčiose JAV, ji perteikia viltį išganymui ir laisvei, simbolizuodama kelionę į dangų ar pabėgimą iš vergijos. Laikoma šventa dėl savo gilios dvasinės reikšmės ir tikėjimo Dievo išlaisvinimu, giesmė atliekama per pamaldas ar gospel renginius. Ji tapo afroamerikiečių kultūros simboliu ir atliekama globaliai.
Ortodoksų slavų Znamenny choralas (Знаменный распев / Znamennyj raspev)
Znamenny choralas yra šventos Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos ortodoksų bažnyčios giesmės, kilusios iš XI a. ir laikomos seniausia slavų liturgine muzika. Atliekamos slavų bažnytinės kalbos, jos naudojamos per Mišias, šventes ir vienuolynų maldas, ypač Maskvoje, Kijeve ar Minske. Monotoniškas, a cappella stilius, pavadintas pagal „znamena“ (ženklų natas), laikomas šventu, nes perteikia dieviškąją harmoniją ir jungia tikinčiuosius su dangumi. Šios giesmės išlieka gyvos ortodoksų bendruomenėse ir atgimsta per liturginės muzikos tyrimus.
Kavali giesmės („Khwaja Mere Khwaja“ / خواجہ میرے خواجہ)
„Khwaja Mere Khwaja“ yra šventa kavali giesmė, atliekama sufizmo tradicijoje, garbinanti sufijų šventąjį Moinuddin Chishti. Dainuojama urdu, pandžabi ar persų kalbomis Pakistane, Indijoje (ypač Adžmere) ir sufijų bendruomenėse visame pasaulyje, per urs šventes ar dvasinius susibūrimus. Lydima harmoniumo, tabla ir plojimų, giesmė laikoma šventa, nes jos atlikimas laikomas dvasine kelione į Dievo artumą. Populiarinta Nusrat Fateh Ali Khan, ji tapo sufijų muzikos simboliu, atliekama ir koncertuose.
Sāma Vedos himnai (Sāma Veda / सामवेद)
Sāma Vedos himnai yra šventi hinduizmo tekstai, sukurti apie 1200–1000 m. pr. Kr., dainuojami sanskrito kalba Indijoje, ypač per vedinius ritualus kaip yajna (aukojimas). Šie melodingi himnai, pagrįsti Rigveda, skirti dievams, tokiems kaip Agni ar Indra, ir atliekami šventikų (udgātṛ) per apeigas šventyklose ar kaimuose. Laikomi šventais, nes jų garsai laikomi dieviškosios tvarkos išraiška, jungiančia žmogų su kosmosu. Sāma Veda taip pat laikoma Indijos klasikinės muzikos šaknimi.
Šamanų ritualinės giesmės (Jakutų tradicinės giesmės / Якутские шаманские песнопения)
Jakutų šamanų ritualinės giesmės yra šventos Sibiro jakutų (sachų) dainos, atliekamos per šamanistinius ritualus Rusijos Jakutijos respublikoje. Dainuojamos sachų kalba, jos kviečia dvasias, prašo gydymo ar palaiminimo, lydimos būgno (dyngyr) ar gerklinių garsų. Laikomos šventomis, nes tikima, kad per jas šamanas bendrauja su dvasių pasauliu, tarpininkaudamas tarp žmonių ir dievybių. Nepaisant sovietinio persekiojimo, giesmės atgimsta per jakutų kultūros festivalius, tokius kaip Ysyakh.
Senoji sufi Naat Sharif poezija (Naat Sharif / نعت شریف)
Naat Sharif yra šventa musulmonų poezija, dainuojama arabų, urdu ar pandžabi kalbomis, garbinanti pranašą Mahometą. Atliekama Pakistane, Indijoje, Bangladeše ir musulmonų bendruomenėse per Milad un-Nabi (Mahometo gimtadienį) ar sufijų susibūrimus. Dažnai lydima paprastų instrumentų, kaip daf, šios giesmės laikomos šventomis, nes išreiškia atsidavimą pranašui, laikomam Dievo malonės tarpininku. Populiarūs atlikėjai, tokie kaip Owais Raza Qadri, padėjo Naat išplisti globaliai.
Senojo Toltekų Huehuetl būgnų dainos (Huehuetl songs / Cantos de huehuetl)
Toltekų Huehuetl būgnų dainos yra šventos senovės Mezoamerikos toltekų (IX–XII a.) ritualinės giesmės, atliekamos centrinėje Meksikoje, ypač Tulos regione. Dainuojamos nahuatl kalba, lydimos huehuetl (vertikalaus būgno), jos skirtos dievams, kaip Quetzalcoatl, prašant lietaus ar derliaus. Laikomos šventomis, nes jų ritmai ir žodžiai buvo laikomi dieviškosios energijos kanalais. Nors toltekų tradicija išnyko, giesmės atkuriamos per archeologinius tyrimus ir actekų palikuonių ritualus.
Senosios senovės egiptiečių Himnai Ra (Hymns to Ra / Ḥwt n Rꜥ)
Himnai Ra yra šventos senovės Egipto (apie 2500–1000 m. pr. Kr.) giesmės, garbinančios saulės dievą Ra. Dainuojamos egiptiečių hieroglifine kalba per šventyklų ritualus Karnake ar Heliopolyje, jos lydimos arfų, fleitų ir sistrų. Himnai šlovino Ra kaip kūrėją ir gyvybės šaltinį, o jų atlikimas buvo laikomas šventu aktu, užtikrinančiu kosminę tvarką (ma’at). Šiandien himnai atkuriami per egiptologų rekonstrukcijas ir neopagonybės ritualus, išsaugant senovės Egipto dvasinį paveldą.
Senovinės lietuvių laidotuvių raudos (Tradicinės raudos)
Senovinės lietuvių laidotuvių raudos yra šventos lietuvių liaudies dainos, atliekamos per laidotuves, ypač kaimo bendruomenėse Lietuvoje iki XX a. Dainuojamos lietuvių kalba, dažnai be instrumentų, jos išreiškia gedulą, palydi mirusiojo sielą ir kreipiasi į gamtos dvasias ar krikščionišką Dievą. Laikomos šventomis dėl jų ryšio su senąja baltų religija ir tikėjimo, kad raudos padeda sielai pasiekti anapusinį pasaulį. Šiandien raudos atliekamos folkloro festivaliuose, pvz., Skamba skamba kankliai, išsaugant jų dvasinį svorį.
Šinto Norito choralai (Norito / 神詞)
Norito yra šventi šintoizmo choralai, atliekami japonų kalba per šinto šventyklų ritualus Japonijoje, ypač Ise ar Meiji šventovėse. Šios maldos, kilusios iš VIII a., kreipiasi į kami (dievybes), prašant palaiminimo, apsivalymo ar derliaus. Atliekamos šventikų monotonišku balsu, kartais lydimos būgnų (taiko), jos laikomos šventomis, nes įkūnija kami buvimą ir stiprina žmogaus ryšį su gamta. Norito išlieka gyvi per šinto šventes, tokias kaip Niinamesai, ir yra Japonijos dvasinės tapatybės dalis.
Sufijų ghazalai („Dam Mast Qalandar“ / دم مست قلندر)
„Dam Mast Qalandar“ yra šventa sufijų ghazalų giesmė, garbinanti sufijų šventąjį Lal Shahbaz Qalandar. Dainuojama sindhi, pandžabi ar urdu kalbomis Pakistane (Sehvane), Indijoje ir sufijų bendruomenėse, per urs šventes ar dvasinius susibūrimus. Lydima dhol būgnų ir plojimų, giesmė laikoma šventa, nes jos ritmas ir žodžiai sukelia dvasinę ekstazę, artindami tikintįjį prie Dievo. Populiarinta Sabri Brothers, ji tapo sufijų muzikos ikona, atliekama ir pasaulietiniuose koncertuose.
Sutartinės lietuvių („Oi, tu rūta, rūtelė“)
Sutartinės – unikalus lietuvių daugiabalsės giedojimo paveldas, menantis prieškrikščioniškus laikus. „Oi, tu rūta, rūtelė“ – viena iš žinomiausių, simbolizuojanti gamtos ciklus, gyvybę ir dvasinę harmoniją. Giedamos lietuvių kalba be instrumentų arba lydimos kanklių, jos buvo atliekamos bendruomeninėse apeigose – nuo sėjos iki vestuvių. Dėl savo sakralumo ir kosminių simbolių sutartinės laikomos šventu kultūros reiškiniu, įtrauktu į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.
Taizé giesmės („Ubi Caritas“) (Ubi Caritas)
„Ubi Caritas“ – viena garsiausių Taizé bendruomenės giesmių, kilusi iš ankstyvųjų krikščioniškų himnų. Tekstas lotynų kalba šlovina dievišką meilę ir vienybę. Giesmės atliekamos paprastu, meditaciniu stiliumi, dažnai daugiabalsiai. Taizé muzika skirta dvasiškai sujungti įvairių konfesijų tikinčiuosius, jos atliekamas kartojimas laikomas maldos forma, skleidžiančia dieviškąją ramybę.
Theravada pali giesmės („Metta Sutta Chant“)
„Metta Sutta Chant“ – šventa theravados budizmo giesmė, kurioje reiškiami meilės kupini linkėjimai visoms gyvoms būtybėms. Giedojama pali kalba, dažniausiai vienuolių bendruomenėse Pietryčių Azijoje. Ši giesmė skirta skleisti mettą – beribį geranoriškumą ir atjautą. Manoma, kad jos giedojimas ne tik ramina protą, bet ir sukuria apsaugą nuo negandų.
Tibeto Gyuto vienuolių giedojimas (Gyuto monk chant)
Tibeto Gyuto vienuoliai garsėja savo gerkliniu dainavimu (gyuke), kurio metu išgaunami keli tonai vienu metu. Šie giedojimai atliekami sanskrito ir tibetiečių kalbomis ritualų metu, skirtų pasaulio harmonijai ir dvasiniam nušvitimui skatinti. Jų garsai laikomi ne tik malda, bet ir dvasinės energijos šaltiniu, transformuojančiu klausytojų sąmonę.
Tomo evangelijos giesmės (The Gospel of Thomas hymns)
Tomo evangelijos giesmės remiasi gnostikų tradicija, kurioje pabrėžiamas asmeninis dieviškumo pažinimas. Nors originalios melodijos neišliko, šiuolaikiniai kompozitoriai kuria giesmes pagal evangelijos tekstus koptų ir graikų kalbomis. Jos laikomos ne tik religinėmis, bet ir dvasinio nušvitimo išraiška, perteikiančia Dievo karalystės buvimą žmoguje.
Vedų Rygvedos šventieji himnai (Ṛgveda)
Ṛgveda – seniausia iš Vedų, datuojama apie 1500 m. pr. Kr. Himnai sanskrito kalba šlovina gamtos dievus, kosmoso tvarką (ṛta) ir žmonių ryšį su dieviškumu. Tradiciškai giedami brahmanų žynių apeigose, šie himnai laikomi dieviško apreiškimo forma (śruti), o jų garsai manomi turintys kosminę galią.
Zarathustros Gathos himnai (Gathas)
Gathos – senovės Persijos pranašo Zaratustros sukurti himnai, užrašyti avestos kalba. Jie laikomi ne tik religiniais tekstais, bet ir dieviško įkvėpimo poezija. Giedami per zoroastrizmo apeigas, Gathos išreiškia tiesos, gerumo ir kosminio teisingumo (asha) principus, kurie, pasak tikinčiųjų, palaiko pasaulio dvasinę pusiausvyrą.
Zoharo himnai (Zohar hymns)
Zohar, kabalos pagrindinis tekstas, apima mistinius himnus, skirtus dieviškojo švytėjimo (shekhinah) pagerbimui. Giedami aramėjų ir hebrajų kalbomis, šie himnai laikomi dieviškos išminties kanalu. Jų garsai ir žodžiai kabalistų suvokiami kaip priemonė suvokti slaptus kūrinijos dėsnius ir artėti prie dieviškojo šaltinio.
Zuni genties šventinės giesmės (Zuni ceremonial songs)
Zuni indėnų giesmės atliekamos per bendruomenės šventes ir dvasines ceremonijas Naujojoje Meksikoje. Dainuojamos zuni kalba, jos pasakoja apie kūriniją, gamtos jėgas ir protėvių dvasių globą. Šios giesmės laikomos gyvąja sakralumo tradicija, kurioje giedojimas tarnauja kaip tiltas tarp žmonių ir dvasinio pasaulio.