Ateik, Šventoji Dvasia! Ateik, vieninga su Tėvu, Žodžiui patinkanti! Tu, tiesos Dvasia, esi šventųjų atlygis, sielų atgaiva, šviesa tamsybėse, varguolių turtas, mylinčiųjų lobis, alkstančių pasotinimas, klajojančių paguoda. Tu esi ta, kurioje slypi visi turtai.
Ateik Tu, kuri nužengei į Mariją ir padarei, kad Žodis priimtų kūną, savo malone nuveik mumyse tą patį, ką tame kūne nuveikei malone ir prigimtimi.
Ateik Tu, kuri maitini kiekvieną skaisčią mintį. Tu esi visokio romumo šaltinis, bet kokio tyrumo viršūnė.
Ateik į mus ir nutolink nuo mūsų visas kliūtis, kad mes patys nenutoltume nuo Tavęs. Amen.
Skaitykite daugiau..
Šventoji Marija Magdalena de Pazzi gyveno šešioliktajame amžiuje Italijoje ir buvo karmeličių vienolė, garsėjanti giliais mistiniais išgyvenimais. Jos maldos į Šventąją Dvasią pasižymi ypatingu gyvumu, nes ji Dvasią matė kaip veiksmingą ugnį, kuri sudegina visas žmogaus ydas ir palieka tik tyrą meilę Dievui. Įdomu tai, kad šioji šventoji didžiąją dalį savo regėjimų patirdavo būtent per sekmadienius, skirtus paminėti Šventosios Dvasios nusileidimą ant apaštalų. Ji melsdavosi už Bažnyčios atsinaujinimą ir kunigų šventumą, todėl jos kreipimasis į Dvasią yra stiprus raginimas keisti savo kasdienį gyvenimą. Teologijos istorijoje ji vadinama mistikė, kuri sugebėjo sudėtingus dvasinius dalykus paaiškinti labai paprastai, pasitelkdama kasdienio gyvenimo vaizdinius iš sodo ar namų ruošos. Ši malda mus moko, jog Šventoji Dvasia veikia tyliai, panašiai kaip gaivus vėjas ar švelni šviesa, tyliai keičianti žmogaus širdį iš vidaus. Pasak šventosios, žmogus savo jėgomis negali pasiekti dvasinės brandos, todėl nuolankus prašymas pripildyti sielą yra vienintelis teisingas kelias į ramybę. Šis tekstas kviečia kiekvieną sustoti ir leisti dieviškajai ugniai sunaikinti nerimą bei baimę.