ŠV. KŪDIKĖLIO JĖZAUS TERESĖS MALDA
Norėdama kiekvieną akimirką gyventi tobuloje meilėje, aš aukoju save kaip deginamąją auką Tavo gailestingajai meilei. Aš prašau Tave, padaryk mane vis tobulesnę, leisk į mano sielą tekėti be galo švelnios meilės srovei, trykštančiai iš Tavęs. Mano Dieve, padaryk mane Tavosios meilės kankine! Šis meilės skausmas tepadaro mane vertą artintis prie Tavęs ir galiausiai teatneša man mirtį. Tuomet mano siela nebetrukdoma pakils į amžiną Tavo gailestingosios meilės glėbį. Su kiekvienu mano širdies plakimu aš noriu begalybę kartų atnaujinti atsidavimą Tau, mano mylimasis, kol galiausiai pranyks šešėliai ir aš galėsiu per amžius veidu į veidą rodyti Tau savo meilę. Amen.
Skaitykite daugiau..
Ši malda, kurią šventoji Teresė parašė 1895 metais, yra jos dvasinio kelio viršūnė. Mažai kas žino, kad šį tekstą ji pasirašė savo krauju, taip parodydama visišką pasiryžimą. Teresė nebuvo didi teologė, ji buvo paprasta vienuolė, kuri atrado vadinamąjį mažąjį kelią. Ji tikėjo, kad norint pasiekti Dievą nereikia atlikti didžių žygdarbių, užtenka viską daryti su didžiule meile. Įdomu tai, kad šią maldą ji laikė savo gyvenimo programa. Ji prašė tapti meilės kankine ne per fizines kančias, o per kasdienį, kartais nuobodų ir sunkų darbą, kurį atlieka su šypsena. Teresė manė, kad Dievas yra tarsi liftas, kuris pakelia sielą į dangų, todėl nereikia patiems stengtis užlipti laiptais. Jos požiūris į šventumą buvo revoliucingas, nes ji teigė, kad net mažiausias veiksmas, atliktas iš meilės, turi begalinę vertę. Ši malda yra tarsi jos širdies plakimas, kurį ji norėjo suderinti su Dievo valia. Tai kvietimas kiekvienam žmogui rasti ramybę paprastume ir pasitikėjime, nes Dievas yra gailestingas tėvas, o ne griežtas teisėjas.