O Jėzau, amžinasis Aukščiausiasis Kunige, saugok savąjį kunigą savo Švenčiausios Širdies prieglobstyje, kur jam niekas negalėtų pakenkti. Išsaugok nuo suteršimo jo pateptas rankas, kurios kasdien liečia Tavo šventąjį Kūną. Išsaugok tyrumą lūpų, paraudusių nuo Tavo brangiausiojo Kraujo. Išlaikyk tyrą ir nesuteptą žemės purvu jo širdį, pažymėtą didžiu Tavo šlovingosios kunigystės ženklu. Ugdyk jo meilę ir ištikimybę Tau ir saugok jį nuo pasaulio vilionių. Kartu su galia perkeisti duoną ir vyną, suteik jam ir galią pakeisti širdis. Palaimink jo darbą gausiais vaisiais ir atėjus metui, dovanok jam amžinojo gyvenimo vainiką. Amen.
Skaitykite daugiau..
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė, nors pati niekada nebuvo kunigė, jautė ypatingą dvasinį ryšį su jais. Ji vadino save maža gėle, kuri savo maldomis ir aukomis norėjo palaikyti tuos, kurie neša didžiulę atsakomybę už tikinčiųjų sielas. Teresė suprato, kad kunigai yra trapūs žmonės, todėl jų tarnystė reikalauja nuolatinio Dievo užtarimo. Įdomu tai, kad ji ypač melsdavosi už tuos kunigus, kurie patirdavo dvasinį sausrą ar abejones. Ji tikėjo, kad meilė yra stipresnė už bet kokią tamsą. Ši šventoji savo laiškuose misionieriams pabrėždavo, jog kunigo širdis turi būti tarsi namai, kuriuose Jėzus jaučiasi laukiamas. Ji ragino kunigus nebijoti savo silpnumo, nes būtent per jį Dievo malonė veikia galingiausiai. Teresės malda už kunigus nėra vien formalus tekstas, tai kvietimas į gilią draugystę su Dievu. Ji mokė, kad kiekvienas kunigas yra tarsi tiltas tarp dangaus ir žemės, todėl jam reikia mūsų visų palaikymo. Kai meldžiamės už kunigą, mes tarsi apgaubiame jį dvasiniu skydu, kuris padeda išlikti ištikimam net sunkiausiomis akimirkomis. Tai paprastas, bet galingas būdas prisidėti prie Bažnyčios stiprinimo.