Vardas: Irenaeus Lugdunensis
Gimimo data: apie 130 m.
Mirties data: apie 202 m.
Vieta: gimė tikėtina Smirnoje (dabar Izmiras, Turkija), veikė Lijone (pranc. Lyon)
Mirtis: tikėtina kankinystė per imperatoriaus Septimijaus Severo persekiojimus
Šv. Irenėjus gimė Mažojoje Azijoje, greičiausiai krikščioniškoje šeimoje. Jaunystėje buvo šv. Polikarpo, Smirnos vyskupo ir kankinio, mokinys. Polikarpas pats buvo mokęsis iš apaštalo Jono, todėl Irenėjus priklauso pirmajai krikščionybės kartai po apaštalų. Tai labai svarbu jo teologijai – jis nuolat pabrėžia, kad laikosi gyvos tradicijos, kilusios tiesiai iš apaštalų.
Apie 177 metus, kai Lijone kilo persekiojimai, vyskupas Potinas buvo nužudytas, o Irenėjus, tuo metu buvęs Romoje, grįžo ir buvo išrinktas naujuoju vyskupu. Jis pasižymėjo švelniu, taikiu būdu ir buvo žinomas kaip tarpininkas tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių.
Svarbiausias jo veikalas – penkių knygų traktatas „Prieš erezijas“ (lot. Adversus Haereses). Šiame veikale jis nuosekliai ir sistemiškai kritikuoja gnosticizmo mokymus, kurie tuo metu plito tarp krikščionių. Gnostikai skelbė, kad pasaulį sukūrė žemesnė dievybė, o tikrasis Dievas yra aukščiau ir pasiekiamas tik „pašvęstiesiems“. Irenėjus į tai atsakė remdamasis Šventuoju Raštu, apaštalų mokymu ir vieninga Bažnyčios Tradicija.
Irenėjus pabrėžė Dievo įsikūnijimo svarbą. Vienas iš svarbiausių jo teiginių: „Dievas tapo žmogumi, kad žmogus taptų Dievu“ (lot. Factus est quod sumus, ut nos efficamur quod est ipse). Ši mintis vėliau tapo vienu pagrindinių krikščioniškosios soteriologijos ramsčių.
Kita garsi jo citata: „Kur yra Bažnyčia, ten ir Dievo Dvasia; kur Dievo Dvasia, ten Bažnyčia ir visa malonė.“
Dar viena: „Tikėjimo taisyklė yra tai, ką gavo apaštalai ir ką perduoda Bažnyčia – kaip gyvybės šaltinį, įkvėptą Šventosios Dvasios.“
Jis pirmasis pavartojo terminą „Naujasis Testamentas“ kaip atskirą krikščionių raštų rinkinį. Taip pat vienas pirmųjų aiškiai įvardijo keturias Evangelijas kaip autentiškas ir išskirtines.
Irenėjus mirė tikėtina kankinio mirtimi apie 202 metus, nors šis faktas nėra visiškai patvirtintas. Jo atminimas liturgijoje minimas birželio 28 d. Vakarų Bažnyčioje, o nuo 2022 m. popiežius Pranciškus jam suteikė Bažnyčios Mokytojo titulą – Doctor unitatis, Vienybės Mokytojas.
Šventasis Irenėjus savo veikale „Adversus Haereses“ („Prieš erezijas“) pateikia išsamią gnosticizmo kritiką ir gina krikščioniškąją doktriną. Kelios ištraukos iš šio veikalo:
1. Apie klaidų patrauklumą:
„Klaida niekada nėra pateikiama savo nuoga ir atgrasi forma, kad nebūtų iš karto atpažinta. Ji gudriai pasipuošia patrauklia išvaizda, kad, savo išore, atrodytų patrauklesnė nei pati tiesa.“
(„Adversus Haereses“, I knyga, 2 skyrius)
2. Apie Bažnyčios vienybę:
„Nors pasaulyje yra daug Bažnyčių, vis dėlto viena yra ta pati tikėjimo tiesa, kurią visos šios Bažnyčios saugo ir perduoda, tarsi turėtų vieną sielą ir vieną širdį.“
(„Adversus Haereses“, I knyga, 10 skyrius)
3. Apie Dievo įsikūnijimą:
„Dievas tapo žmogumi, kad žmogus taptų Dievu.“
(„Adversus Haereses“, V knyga, Prefacija)
4. Apie Šventojo Rašto autoritetą:
„Kai jie [gnostikai] yra nugalėti Šventuoju Raštu, jie pradeda kaltinti pačius Raštus, tarsi jie nebūtų teisingi ar autoritetingi, ir teigia, kad tiesa negali būti išgauta iš jų be tradicijos.“
(„Adversus Haereses“, III knyga, 2 skyrius)
5. Apie Dievo pažinimą:
„Niekas negali pažinti Tėvo be Dievo Žodžio, tai yra be Sūnaus, nei Sūnaus be Tėvo.“
(„Adversus Haereses“, IV knyga, 6 skyrius)