O tyroji ir nekaltoji, palaimintoji Mergele, be kaltės, nepaliesta ir švenčiausia didžiojo Tavo Sūnaus, visatos Viešpaties Motina, netenkančiųjų vilties ir kaltųjų pasitikėjime, mes šloviname Tave. Garbiname Tave, malonės pilnąją, pagimdžiusią Dievą ir Žmogų. Mes puolame prieš Tave ant kelių, visi šaukiamės Tavęs ir meldžiame Tavo pagalbos. Gelbėk mus, šventoji ir nepaliestoji Mergele, nuo visų užgriūvančių nelaimių ir visų velnio gundymų.
Būk mūsų Sutaikytoja ir Užtarėja mirties ir teismo valandą, saugok mus nuo būsimos neužgesinamos ugnies ir išorinių tamsybių. Laikyk mus vertus Tavo Sūnaus garbės, o geroji ir meilingoji Mergele ir Motina. Juk Tu esi vienintelė, saugiausia ir švenčiausia mūsų viltis pas Dievą, Tau tebūna garbė ir šlovė, pagarba ir valdžia per visus amžių amžius. Amen.
Ši malda rodo, kad jau tada tikintieji kreipėsi į Mariją kaip į galingą užtarėją, galinčią padėti susidoroti su kasdieniais sunkumais ir baimėmis dėl amžinybės. Efremo Sirų požiūris į Mariją buvo labai asmeniškas ir švelnus, jis matė ją kaip švelnią Motiną, kuri visada pasiruošusi padėti savo vaikams. Jo maldose juntamas džiaugsmas dėl Dievo Motinos šventumo, o tai skatina ir mus ieškoti jos užtarimo su paprasta, bet tvirta viltimi. Ši malda yra tarsi tiltas tarp senovės tikėjimo ir mūsų dabartinio poreikio turėti stiprią dvasinę globėją.