Jėzau Kristau, mano Dieve, meldžiu Tave, dėkoju Tau už visas malones, kurias man šiandien dovanojai. Aukoju Tau savo poilsį ir kiekvieną šios nakties akimirką. Prašau Tave, saugok mane nuo puolimo į nuodėmes. Slepiuosi šventojoje žaizdoje Tavo šone ir Tavo gerosios Motinos Marijos prieglobstyje. Testovi prie manęs Tavo šventieji angelai ir tesaugo mano ramybę. Tavo palaiminimas tebūna su manimi. Amen.
Šv. Alfonso Liguorio Vakaro malda – tai trumpas, bet gilus apmąstymas, kuriame išreiškiamas dėkingumas už praėjusią dieną ir prašymas Dievo apsaugos nakčiai. Ši malda, kupina pasitikėjimo Dievu ir Marija, pabrėžia nuolankumą ir pripažinimą žmogaus silpnumo prieš gundymus. Pasislėpimas „šventojoje žaizdoje“ simbolizuoja troškimą rasti prieglobstį Kristaus meilėje ir aukotis Jam. Šventųjų angelų prašymas saugoti ramybę atspindi tikėjimą nematomu dangišku pasauliu, kuris mus supa ir globoja.
Įdomu, kad Šv. Alfonsas Liguorius, rašydamas savo maldas, rėmėsi giliomis asketiškomis ir mistiškomis patirtimis. Jo maldos yra paprastos, bet pilnos dvasinės gelmės, prieinamos kiekvienam tikinčiajam. Jos atspindi jo siekį padėti žmonėms ugdytis artimą ryšį su Dievu kasdienybėje, net ir paprasčiausiose gyvenimo akimirkose. Šv. Paulius laiške filipiečiams rašė: „Viską galiu Jėzuje Kristuje, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 13). Ši malda, kaip ir daugelis Šv. Alfonso maldų, yra puikus šių žodžių iliustravimas – tai malda, kuri stiprina tikėjimą ir suteikia ramybę prieš miegą. Ji primena mums, kad net ir nakties tamsybėje Dievas yra su mumis, saugo ir globoja. Maldos paprastumas ir nuoširdumas daro ją ypatinga ir vertinga dvasinėje praktikoje. Šv. Alfonso Liguorio Vakaro malda yra ne tik malda, bet ir dvasinio augimo kelio ženklas.