Telšių vyskupijos pastangomis 1932 m. iš ūkininko S. Žilaičio nupirktas namas ir jame įrengta katalikų koplyčia. Kunigo Juozapo Petkaus rūpesčiu 1934–1935 m. ji remontuota, paaukštinta, įrengta vieta chorui, įsigytas varpas, liturginių daiktų. 1935 m. liepos 28 d. bažnyčia pašventinta.
Smalininkų Šv. Juozapo bažnyčios istorija – tai tikėjimo ir bendruomenės stiprybės liudijimas. Nuo kuklios koplyčios, įrengtos ūkininko name, iki šiandieninės bažnyčios kelias kupinas Dievo malonės ir žmonių pastangų. Kunigo Juozapo Petkaus veiklumas – puikus pavyzdys, kaip asmeninė atsidavimo dvasia gali transformuoti bendruomenės gyvenimą. Bažnyčios statyba ir puošyba – tai ne tik fizinis darbas, bet ir dvasinė investicija į bendrą tikėjimą. Galime įsivaizduoti, kaip kiekvienas įmūrytas akmuo, kiekvienas sumontuotas langas simbolizavo bendruomenės viltį ir tikėjimą ateitimi. Šv. Juozapas, kaip globėjas, tikriausiai buvo ypatingai svarbus šios bendruomenės gyvenime, nes jis simbolizuoja darbštumą, šeimos vertybes ir pasitikėjimą Dievo apvaizda. Prisiminkime Šventojo Rašto žodžius: „Nes bijokite, nes aš esu su jumis; nebijokite, nes aš esu jūsų Dievas. Aš jus sustiprinsiu, aš jums padėsiu, aš jus paremsiu savo teisumo dešine“ (Iz 41, 10). Šie žodžiai galėjo būti tikru gidu Smalininkų bendruomenei, kuriant ir puoselėjant savo šventovę. Bažnyčios istorija byloja apie tikėjimo gyvybingumą ir jo gebėjimą įveikti iššūkius. Tikėjimas, kaip ir bažnyčios sienos, yra tvirtas pamatas, ant kurio statoma bendruomenė. Šv. Juozapo bažnyčia Smalininkuose – tai ne tik pastatas, bet ir gyva tikėjimo erdvė, kur meldžiamasi, švenčiama ir puoselėjama bendrystė. Ji liudija apie Dievo buvimą žmonių gyvenime ir jo amžiną meilę.