Dieve, dėkoju Tau už praėjusią naktį
ir už visus Tavo man suteiktus gerumus.
Pašvęsk mano mintis, žodžius ir darbus,
kad visa, ką darysiu, būtų Tavo garbei
ir mano sielos išganymui. Amen.
Rytinė malda (Oratio matutina) katalikiškoje tradicijoje yra pirmasis sąmoningas sielos pakylėjimas į Dievą vos pabudus. Ja išreiškiamas nuoširdus dėkingumas už dovanotą nakties poilsį ir sėkmingą perėjimą iš miego į naują dieną. Ši malda tarnauja kaip dvasinis pamatas, ant kurio statoma visa būsima veikla, pašventinant žmogaus mintis bei pastangas dar joms neprasidėjus. Tai lakoniška ir disciplinuota forma, mokanti krikščionį kiekvieną aušrą priimti ne kaip savaime suprantamą įvykį, o kaip naują Dievo malonę ir galimybę siekti sielos išganymo per kasdienius darbus.
Ši invokacija kyla iš senosios krikščioniškos tradicijos pradėti parą pasiaukojimo aktu, kuris dvasiniame gyvenime veikia kaip orientyras. Ji organiškai atidaro dienos ciklą, kuris vėliau, saulei leidžiantis, natūraliai užbaigiamas vakarine malda (Oratio vespertina), taip suformuojant vientisą maldos rėmą. Sukalbėdami šiuos žodžius, mes tarsi deklaruojame, kad mūsų jėgos ir laikas priklauso ne mums patiems, o Kūrėjui, todėl prašome Jo globos, kad dienos šurmulyje nepamestume esminio tikslo. Tradiciniame katalikiškame ugdyme ši malda yra viena pirmųjų, kurią vaikas išmoksta mintinai, nes jos paprastumas leidžia dvasinei disciplinai tapti natūraliu įpročiu, lydinčiu žmogų nuo pat pirmųjų sąmoningų dienos akimirkų iki pat vakaro ramybės.
Rytinė malda lotyniškai
lot. Oratio matutina
(tradicinė, poterinė forma)
Gratias tibi ago, Domine Deus omnipotens,
quia me hac nocte custodisti;
et rogo ut me hodie a peccato custodias
et ad omne bonum dirigas. Amen.