Ordo Exsequiarum Romani Pontificis („Romos pontifiko laidotuvių apeigos“) yra liturginė knyga, kurioje išdėstytos detalios apeigos ir ritualai, vykstantys po popiežiaus mirties – nuo mirties konstatavimo iki laidotuvių ir palaidojimo. Šis dokumentas, reguliuojantis popiežiaus laidotuvių tvarką, yra svarbus Romos katalikų Bažnyčios liturginio gyvenimo elementas, atspindintis tiek šventąją tradiciją, tiek šiuolaikinius Bažnyčios poreikius. 2024 m. balandžio 29 d. popiežius Pranciškus patvirtino antrąją šio dokumento leidimą (editio typica altera), kuris buvo atnaujintas, siekiant supaprastinti ritualus ir pabrėžti evangelinį kuklumą. Šiame straipsnyje aptarsiu Ordo Exsequiarum Romani Pontificis struktūrą, pagrindinius ritualus, 2024 m. pakeitimus, pateiksiu keletą teksto fragmentų (remiantis viešai prieinamais aprašymais, nes visas tekstas nėra laisvai prieinamas) ir įdomius faktus.
Pirmasis Ordo Exsequiarum Romani Pontificis leidimas buvo parengtas po Vatikano II susirinkimo (1962–1965 m.), atsižvelgiant į liturgines reformas. 1969 m. buvo paskelbtas atnaujintas laidotuvių ritualas, o 1978 m. dokumentas De funere Summi Pontificis buvo naudojamas popiežių Pauliaus VI ir Jono Pauliaus I laidotuvėms. 1996 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė apaštališkąją konstituciją Universi Dominici Gregis, kuri reglamentavo sosto vakanciją ir konklavą, todėl reikėjo peržiūrėti laidotuvių ritualus. 1998 m. Jonas Paulius II patvirtino pirmąją Ordo Exsequiarum Romani Pontificis editio typica, kuri buvo paskelbta 2000 m. Šis leidimas buvo naudojamas Jono Pauliaus II laidotuvėms 2005 m. ir, su adaptacijomis, Benedikto XVI laidotuvėms 2023 m.
2024 m. popiežius Pranciškus inicijavo antrąjį leidimą, kurį parengė Šventojo Sosto Liturginių celebracijų biuras, vadovaujamas arkivyskupo Diego Giovanni Ravelli. Naujoji redakcija rodo Pranciškaus viziją – laidotuvės turi būti paprastesnės, labiau pastoracinės ir orientuotos į tikėjimą prisikėlusiu Kristumi, o ne į monarchišką pompastiką. Pirmasis naujosios knygos egzempliorius buvo įteiktas Pranciškui 2024 m. lapkričio 4 d.
Ordo Exsequiarum Romani Pontificis aprašo tris pagrindines „stotis“ (lot. stationes), kurios žymi laidotuvių eigą:
„Namuose“ (In domo defuncti) – mirties konstatavimas ir pasiruošimas:
- Mirties patvirtinimas: Kamerlingas (camerlengo), šiuo metu kardinolas Kevinas Farrellas, oficialiai patvirtina popiežiaus mirtį. 2024 m. leidime nurodyta, kad tai vyksta privačioje koplyčioje, o ne popiežiaus kambaryje, kaip buvo anksčiau.
- Kūno paruošimas: Popiežiaus kūnas aprengiamas raudonais liturginiais drabužiais, simbolizuojančiais vyskupo tarnystę, uždedama mitra ir, jei pageidaujama, paliumas. Kūnas iškart dedamas į atvirą medinį karstą su cinko įdėklu, atsisakant tradicinių trijų karstų (kipariso, švino ir ąžuolo).
- Paskutinė pagarba: Prieš perkeliant kūną į Šv. Petro baziliką, artimieji ir Vatikano pareigūnai gali privačiai atsisveikinti. Šalia karsto dedama Velykų žvakė, o giedama Šventųjų litanija.
Šv. Petro bazilikoje (In Basilica Vaticana) – viešas atsisveikinimas ir laidotuvių mišios:
- Procesija: Kūnas perkeliamas į Šv. Petro baziliką, lydimas kamerlingo ir kitų pareigūnų, giedant Šventųjų litaniją. 2024 m. leidime panaikintas tarpinis perkėlimas į Apaštališkuosius rūmus, kūnas iškart keliauja į baziliką.
- Vieša pagarba: Tikintieji gali kelias dienas (paprastai 3–4) lankyti pašarvotą popiežių atvirame karste, kuris nėra keliamas ant pakylos (catafalque), kaip buvo anksčiau. Šalia karsto nededamas popiežiaus pastoralas, laikantis vyskupų laidotuvių tvarkos (Caeremoniale Episcoporum).
- Laidotuvių mišios: Mišias celebruoja Kardinolų kolegijos dekanas (šiuo metu kardinolas Giovanni Battista Re) arba vicekanas (kardinolas Leonardo Sandri). Mišios vyksta Šv. Petro aikštėje arba bazilikoje, priklausomai nuo popiežiaus pageidavimų.
- Karsto uždarymas: Karstas uždaromas prieš mišias, dedama Vatikano monetų, nukaldintų per pontifikatą, ir rogito – vieno puslapio popiežiaus darbų aprašo, kuris skaitomas ir dedamas į cilindrinį vamzdelį. Antrasis rogito egzempliorius saugomas Vatikano archyve.
Palaidojimo vietoje (In loco sepulturae) – laidotuvės:
- Palaidojimas: Popiežius dažniausiai laidojamas Vatikano grotose po Šv. Petro bazilika, tačiau naujasis Ordo leidžia pasirinkti kitą vietą. Pavyzdžiui, popiežius Pranciškus pasirinko Šv. Marijos Didžiąją baziliką.
- Privati ceremonija: Palaidojime dalyvauja tik kardinolai, artimi Vatikano pareigūnai ir kartais popiežiaus šeimos nariai. Karstas užantspauduojamas, o ant kapo dedama paprasta plokštė su popiežiaus vardu ir pontifikato datomis.
- Novemdiales: Po laidotuvių vyksta devynių dienų gedulo laikotarpis (novemdiales), per kurį aukojamos mišios už popiežiaus sielą. 2024 m. leidime pridėti keturi maldų formulai, o ne trys, kaip anksčiau, suteikiant daugiau lankstumo.
2024 m. atnaujinimai
Naujoji Ordo Exsequiarum Romani Pontificis redakcija, patvirtinta 2024 m., įveda šiuos pagrindinius pakeitimus, atspindinčius popiežiaus Pranciškaus viziją:
Paprastumas:
- Atsisakyta trijų karstų tradicijos, pasirenkant vieną medinį karstą su cinko įdėklu, kad būtų išvengta „perdėtos pompastikos“.
- Panaikintas karsto kėlimas ant pakylos ir pastoralo dėjimas šalia karsto, laikantis vyskupų laidotuvių paprastumo.
- Mirties konstatavimas vyksta privačioje koplyčioje, o ne miegamajame, siekiant didesnio orumo.
Liturginiai pakeitimai:
- Maldos ir bibliniai tekstai suderinti su 2008 m. trečiuoju Missale Romanum leidimu ir Nova Vulgata vertimu. Itališkos maldos atnaujintos pagal 2020 m. Messale Romano ir 2008 m. Italijos vyskupų konferencijos lecionarijų.
- Panaikinta muzikinė notacija, tačiau įtrauktos nuorodos į Graduale Romanum (1979 m.), leidžiančios lankstesnį giesmių pasirinkimą. Psalmių tekstai suderinti su Nova Vulgata.
Pastoracinis akcentas:
- Popiežiaus titulai supaprastinti, vartojami terminai „Popiežius“, „Vyskupas“ ir „Ganytojas“, pabrėžiant pastoracinę, o ne monarchišką popiežiaus rolę.
- Ritualai perorientuoti į tikėjimą prisikėlusiu Kristumi, o ne į pasaulietinę galią.
Lankstumas:
- Leidžiama laidoti ne tik Vatikano grotose, bet ir kitose vietose, atsižvelgiant į popiežiaus valią.
- Novemdiales maldos išplėstos, įtraukiant daugiau pasirenkamų formulių.
Teksto fragmentai
Įžanginiai nuostatai (Prænotanda):
- „Ordo Exsequiarum Romani Pontificis yra liturginis vadovas, skirtas Romos vyskupo laidotuvėms, kuriomis šventoji motina Bažnyčia paveda savo Ganytoją Dievui, melsdama, kad po apaštališkojo darbo ir vargų, skirtų visų išganymui, jis būtų priimtas tarp šventųjų ir išrinktųjų danguje, o jo kūnas lauktų palaimintos mūsų Atpirkėjo atėjimo vilties ir mirusiųjų prisikėlimo.“ (Parafrazuota pagal oficialų aprašymą)
Mirties konstatavimo malda:
- Kamerlingas, patvirtinęs mirtį, vadovauja maldai, kuri gali apimti tokius žodžius:
„Amžinasis Ganytojau, priimk savo tarną [popiežiaus vardas], kuris tarnavo tavo Bažnyčiai, ir suteik jam amžinąjį poilsį tavo šventoje šviesoje.“
(Tai nėra tiesioginė citata, bet tipinė maldos forma, remiantis laidotuvių tradicijomis.)
Šventųjų litanija procesijos metu:
- Perkeliant kūną į Šv. Petro baziliką, giedama Šventųjų litanija, kurios tekstas paimtas iš Graduale Romanum (1979 m.). Pavyzdys:
„Kyrie, eleison. Christe, eleison. Kyrie, eleison.
Sancta Maria, ora pro eo.
Sancte Petre, ora pro eo.
Sancte Paule, ora pro eo…“
(Šis tekstas yra standartinis ir atnaujintas pagal Nova Vulgata.)
Rogito skaitymas:
- Prieš uždarant karstą skaitomas rogito, kuriame aprašomas popiežiaus gyvenimas ir darbai. Pavyzdžiui, popiežiaus Pranciškaus rogito galėjo būti toks:
„Franciscus, Jorge Mario Bergoglio, gimęs 1936 m. gruodžio 17 d. Buenos Airėse, Argentinoje, tapo 266-uoju Romos pontifiku 2013 m. kovo 13 d. Jo pontifikatas pasižymėjo gailestingumo, socialinio teisingumo ir ekologinės atsakomybės skelbimu…“
(Tai hipotetinis pavyzdys, nes tikrasis tekstas dar nėra viešai paskelbtas.)
Įdomūs faktai
- Pirmasis Pranciškaus „testas“: Popiežius Pranciškus, patvirtinęs naująją Ordo redakciją, juokaudamas sakė: „Aš būsiu pirmasis, kuris išbandys šį naują ritualą.“ Jo laidotuvės 2025 m. balandžio 26 d. tapo pirmuoju šios tvarkos taikymo pavyzdžiu.
- Sidabrinio plaktuko mitas: Seniau buvo manoma, kad kamerlingas mirtį patvirtina sidabriniu plaktuku, tris kartus paliesdamas popiežiaus kaktą, tačiau Ordo to nemini, ir šis paprotys laikomas folkloru.
- Muzikos lankstumas: 2024 m. leidime pašalinta muzikinė notacija, suteikiant celebrantams laisvę rinktis giesmes iš Graduale Romanum, kas neįprasta liturginėms knygoms, dažnai turinčioms griežtas muzikines nuorodas.
- Ekumeninis aspektas: Ordo leidžia kitų krikščionių denominacijų ir religijų atstovams dalyvauti laidotuvėse, atspindėdamas Pranciškaus ekumeninio dialogo viziją. Tai buvo akivaizdu per Jono Pauliaus II laidotuves, kai dalyvavo Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I.
- Ne vien Vatikanas: Naujoji redakcija pirmą kartą aiškiai nurodo galimybę laidoti ne Vatikano grotose, kaip pasirinko Pranciškus, sulaužydamas 150 metų tradiciją.
Ordo Exsequiarum Romani Pontificis yra Bažnyčios tikėjimo bei vienybės išraiška. 2024 m. atnaujinta redakcija, inicijuota popiežiaus Pranciškaus, pabrėžia evangelinį paprastumą, pastoracinę misiją ir tikėjimą prisikėlusiu Kristumi. Trys laidotuvių „stotys“ – mirties konstatavimas, viešas atsisveikinimas ir palaidojimas – sudaro struktūrą, kuri leidžia tiek gerbti tradicijas, tiek atsižvelgti į šiuolaikinius poreikius. Nors visas tekstas nėra viešai prieinamas, aprašymai ir fragmentai atskleidžia dokumento dvasią – popiežiaus laidotuvės yra ne monarcho, o Kristaus mokinio atsisveikinimas, kviečiantis tikinčiuosius melstis ir viltis. Pranciškaus laidotuvės 2025 m. tapo šios vizijos įgyvendinimu, palikdamos precedentą būsimoms ceremonijoms.