Maištininkų sąrašas. Čia surinkti žmonės, kurie per šimtmečius drįso sakyti tai, ką daug kas galvoja tyliai: religija dažnai būna ne paguoda, o grandinės, ne tiesa, o patogi apgaulė, ne meilė, o baimės ir valdžios įrankis.
Kai kurie iš jų pradėjo kaip kunigai, vienuolės ar tikintieji – Hans Küng, Leonardo Boff, Tina Beattie – ir iš vidaus pamatė, kaip sistema traiško laisvą mintį. Kiti atėjo iš mokslo – Dawkins, Hawking, Sagan – ir parodė, kad Visata veikia puikiai be jokio dievo prie vairo. Treti pabėgo iš islamo ar judaizmo gniaužtų – Ayaan Hirsi Ali, Ibn Warraq, Armin Navabi – ir dabar pasakoja, ką reiškia gyventi su mirties bausme už abejonę. Yra ir rašytojų, komikų, filosofų – Hitchens, Voltaire, Nietzsche, Rushdie – kurie žodžiu kapojo dogmas kaip malkas.
Jie skirtingi: vieni ramūs ir akademiški, kiti pikti kaip velniai, vieni liko tikintys kažkuo didesniu, kiti tapo gryni ateistai. Bet visi turi bendro – atsisakė klūpėti prieš autoritetą vien todėl, kad jis senas ar šventas. Jie mokėjo kainą: ekskomunikos, tremtys, fatvos, kalėjimai, net mirtis. Bet jų balsai liko ir toliau graužia religinį monolitą iš visų pusių.
Religijos kritikai
- AC Grayling (Eisis Greilingas)
Gimė 1949 m.
Britų filosofas, vienas aktyviausių šiuolaikinių humanizmo gynėjų. Rašo aiškiai ir ramiai, kad religija trukdo laisvam mąstymui ir visuomenės pažangai. Knygos „Against All Gods“ (2007) ir „The God Argument“ (2013) – trumpi, bet taiklūs smūgiai į tikėjimo be įrodymų idėją. Įkūrė New College of the Humanities Londone, kur religijos kritika yra programos dalis. - Alain de Botton (Alenas de Botonas)
Gimė 1969 m.
Šveicarų-britų rašytojas, kuris religiją kritikuoja švelniau – sako, kad Bažnyčia pavogė iš žmonijos daug gerų dalykų (bendruomenę, ritualus, meną, moralę), bet pridėjo Dievą, kurio nereikia. Knyga „Religion for Atheists“ (2012) siūlo ateistams „pasiskolinti“ tai, kas veikia, ir išmesti dogmas. Įkūrė „School of Life“ – sekuliarią „bažnyčią“ suaugusiems. - Albert Camus (Alberas Kamiu)
Gimė 1913 m., mirė 1960 m.
Prancūzų rašytojas ir filosofas, absurdizmo kūrėjas. Religiją laikė pabėgimu nuo gyvenimo absurdo – žmogus turi drąsiai žiūrėti į tuštumą ir kurti prasmę pats, o ne ieškoti dangaus. Romanuose „Svetime“ ir „Maras“, esė „Mitą apie Sizifą“ rodo, kad tikėjimas Dievu yra filosofinė savižudybė. Atsisakė krikščionybės, nors augo katalikiškoje aplinkoje, ir liko „be Dievo“ iki galo. - Ali Rizvi (Alis Rizvis)
Gimė ~1975 m.
Pakistanietis-kanadietis gydytojas ir rašytojas, buvęs musulmonas. Kritikuoja islamą iš vidaus – sako, kad problema ne tik radikalai, bet ir pats tekstas bei kultūra, kuri stabdo reformą. Knyga „The Atheist Muslim“ (2016) – asmeninė istorija ir argumentai, kodėl galima palikti religiją ir likti kultūriškai musulmonu. Aktyvus podkastuose ir Twitter’yje, padeda buvusiems musulmonams. - Anatole France (Anatolis Fransas)
Gimė 1844 m., mirė 1924 m.
Prancūzų rašytojas, Nobelio premijos laureatas (1921). Religiją (ypač katalikybę) laikė priespaudos įrankiu, veidmainyste ir kvailumu. Romanas „Thaïs“ (1890) ir ypač „Dievybės trokšta“ (Les dieux ont soif, 1912) apie Prancūzijos revoliuciją, bet aiškiai taiko į Bažnyčią. Satyrinis „Pingvinų sala“ rodo dangų ir pragarą kaip biurokratinį absurdą. Buvo aktyvus Dreyfuso bylos gynėjas ir anticlerikalas.
- Annie Laurie Gaylor (Enė Lori Geilorė)
Gimė 1955 m.
Amerikietė aktyvistė, viena iš Freedom From Religion Foundation įkūrėjų kartu su motina Madalyn Murray O’Hair. Kritikuoja religijos kišimąsi į politiką ir švietimą – ypač krikščionybės privilegijas JAV. Knyga „Women Without Superstition“ (1997) surinko pirmųjų moterų laisvamanių tekstus, o „Woe to the Women“ analizuoja Biblijos misoginiją. Vedė radijo laidą ir laimėjo daug bylų dėl Bažnyčios ir valstybės atskyrimo. - Armandas Lavergne (Armand Amaal) (Armandas Lavernis)
Gimė 1991 m.
Kanadietis prancūzų kilmės YouTuber’is, buvęs musulmonas, dabar ateistas aktyvistas. Kritikuoja islamą ir krikščionybę prancūziškai ir angliškai, ypač dogmas apie moteris ir seksualumą. Kanalas „The Armchair Atheist“ turi šimtus tūkstančių sekėjų, o debatai su apologetais dažnai tampa virusiniais. Po išėjimo iš islamo gavo mirties grėsmių, bet tęsia kovą už sekuliarią visuomenę. - Armin Navabi (Arminas Navabis)
Gimė 1984 m.
Iraniečių kilmės ateistas, buvęs musulmonas, įkūręs „Atheist Republic“ – didžiausią ateistų bendruomenę buvusiose musulmoniškose šalyse. Kritikuoja islamo dogmas ir bausmes už apostazę, remdamasis asmenine patirtimi (bandė nusižudyti būdamas 12 metų dėl pragaro baimės). Knyga „Why There Is No God“ (2014) – trumpi argumentai prieš religiją, podkastas „Secular Jihadists“ iš Vidurio Rytų. - Aron Ra (Aronas Ra)
Gimė 1962 m.
Amerikietis ateistas aktyvistas, biologas ir YouTuber’is su barzdą primenančia vikingą. Kritikuoja kreacionizmą ir religinį švietimą – serija „Foundational Falsehoods of Creationism“ išardo biblinį literalizmą. Debatai su kreacionistais (pvz., Ray Comfort) tampa klasika, o „Phylogeny Explorer Project“ moko evoliucijos per taksonomiją. Buvo ateistų organizacijų vadovas Teksase. - Arthur Schopenhauer (Artūras Šopenhaueris)
Gimė 1788 m., mirė 1860 m.
Vokiečių filosofas, kuris religiją laikė „liaudies metafizika“ – reikalinga tik silpniems protams. Kritikavo krikščionybę kaip pesimistinę vergystės ideologiją, o judaizmą – kaip optimistinį primityvumą. Esė „Apie religiją“ (dialogas tarp Demofilo ir Filaleto) vadina tikėjimą apgaule, o Bibliją – prasčiausia iš visų knygų. Budizmą vertino geriau, bet ir jį laikė iliuzija. Įtaka Nietzschei ir Freudui milžiniška.
- Ayaan Hirsi Ali (Ajana Hirsi Alė)
Gimė 1969 m.
Somalietė-olandė-amerikietė aktyvistė, buvusi musulmonė, pabėgusi nuo priverstinės santuokos ir apipjaustymo. Kritikuoja islamą kaip moterų priespaudos sistemą, ypač šariatą ir garbės kultūrą. Knygos „Infidel“ (2007) ir „Heretic“ (2015) – asmeninė istorija ir raginimas reformuoti islamą ar jį palikti. Dirbo Olandijos parlamente, gavo mirties grėsmes nuo islamistų, bendradarbiavo su Theo van Gogh (kuris buvo nužudytas). - Baron d’Holbach (Baronas d’Holbachas)
Gimė 1723 m., mirė 1789 m.
Prancūzų-vokiečių filosofas, vienas radikaliausių XVIII a. ateistų. Religiją laikė apgaule, kurią kunigai naudoja valdžiai išlaikyti, o Dievo idėją – kvailumu. Knyga „Sveiko proto sistema“ (1770) ir „Krikščionybės demaskuota“ (1761) – atviri ateistiniai tekstai, išleisti slapta. Jo salonai Paryžiuje buvo enciklopedistų susibūrimų vieta. - Bart Ehrman (Bertas Ermanas)
Gimė 1955 m.
Amerikiečių Biblijos mokslininkas, buvęs evangelikų krikščionis, dabar agnostikas. Kritikuoja Bibliją kaip žmogaus sukurtą knygą su šimtais tūkstančių klaidų,, prieštaravimų ir vėlesnių pakeitimų. Knygos „Misquoting Jesus“ (2005) ir „Jesus Interrupted“ (2009) rodo, kaip Naujasis Testamentas keitėsi per amžius. Debatai su apologetais ir podkastai padarė jį populiariu skeptikams. - Baruch Spinoza (Baruchas Spinoza)
Gimė 1632 m., mirė 1677 m.
Olandų žydų filosofas, ekskomunikuotas iš žydų bendruomenės už „ereziją“. Religiją laikė prietarais, o Dievą – gamtos sinonimu (panteizmas). „Teologinis-politinis traktatas“ (1670) kritikuoja šventraščius kaip žmogaus kūrinius ir reikalauja žodžio laisvės. Jo „Etika“ paneigia asmeninį Dievą ir laisvą valią. - Bertrand Russell (Bertranas Raselas)
Gimė 1872 m., mirė 1970 m.
Britų filosofas, matematikas, Nobelio premijos laureatas. Religiją vadino „liga, gimusi iš baimės“. Esė „Why I Am Not a Christian“ (1927) – klasikinis argumentų rinkinys prieš Dievo egzistavimą ir krikščionišką moralę. Knyga „Religion and Science“ rodo konfliktą tarp tikėjimo ir mokslo, kovojo už branduolinį nusiginklavimą ir sekuliarią visuomenę. - Bill Maher (Bilas Maheris)
Gimė 1956 m.
Amerikiečių komikas, laidų vedėjas („Real Time with Bill Maher“). Religiją vadina „neurologine liga“ ir kvailumu, ypač fundamentalizmą. Filmas „Religulous“ (2008) – dokumentinis mockumentary, kur keliauja po pasaulį ir išjuokia tikinčiuosius. Kritikuoja viską – nuo islamo iki krikščionių dešinės, dažnai sulaukia kaltinimų islamofobija. - Carl Sagan (Karlas Saganas)
Gimė 1934 m., mirė 1996 m.
Amerikiečių astronomas, populiarintojas mokslo („Cosmos“ serija). Religiją laikė nereikalinga hipoteze – Visata paaiškinama be Dievo. Knyga „The Demon-Haunted World“ (1995) kritikuoja pseudomokslą ir tikėjimą kaip tamsos šaltinį. „Pale Blue Dot“ kalba apie Žemės mažumą ir žmogaus egoizmą kurti dievus. - Carlo Rovelli (Karlas Rovelis)
Gimė 1956 m.
Italų fizikas, kvantinės gravitacijos specialistas. Religiją laiko gražia, bet pasenusia metafora – Dievas nereikalingas paaiškinant Visatą. Knygos „Seven Brief Lessons on Physics“ ir „The Order of Time“ rodo, kaip mokslas keičia realybės supratimą be antgamtės. Interviu dažnai sako, kad tikėjimas stabdo smalsumą. - Christopher Hitchens (Kristoferis Hičensas)
Gimė 1949 m., mirė 2011 m.
Britų-amerikiečių žurnalistas, vienas aršiausių naujųjų ateistų. Religiją vadino „visų blogio šaltiniu“, kuri apnuodija viską. Knyga „God Is Not Great“ (2007) – bestseleris su argumentais prieš visas religijas, kritikavo Motiną Teresę ir kiaulienos draudimus. Debatai ir straipsniai padarė jį ikoniniu antireliginiu balsu. - Dan Barker (Danas Barkeris)
Gimė 1949 m.
Amerikietis, buvęs evangelikų pastorius, dabar ateistas aktyvistas (Freedom From Religion Foundation). Kritikuoja Bibliją kaip amoralią knygą su vergyste ir genocidu. Knygos „Godless“ (2008) ir „Losing Faith in Faith“ – asmeninė istorija iš kunigo į ateistą. Debatai su krikščionimis ir dainos apie ateizmą. - Daniel Dennett (Danielis Denetas)
Gimė 1942 m., mirė 2024 m.
Amerikiečių filosofas, „keturių naujųjų ateizmo raitelių“ vienas. Religiją analizuoja kaip evoliucijos produktą – memą, plintantį kaip virusas. Knyga „Breaking the Spell“ (2006) siūlo mokslinį religijos tyrimą be pagarbos. „Consciousness Explained“ paneigia sielą, o darbai apie laisvą valią griauna religinę moralę. - David Hume (Deividas Hjumas)
Gimė 1711 m., mirė 1776 m.
Škotų filosofas, skeptikas. Stebuklai neįmanomi, nes prieštarauja patirčiai, o Dievo idėja – antropomorfizmas. „Dialogai apie natūralią religiją“ (1779, po mirties) išardo dizaino argumentą ir blogio problemą. „Apie religiją“ esė vadina tikėjimą aistra, o ne protu. - David Silverman (Deividas Silvermanas)
Gimė 1966 m.
Amerikietis, buvęs American Atheists prezidentas. Kritikuoja religijos privilegijas JAV – mokesčių lengvatas ir politikų tikėjimą. Knyga „Fighting God“ (2015) – raginimas ateistams būti garsiems ir aršiems. Kampanijos su šūkiais „You Know It’s a Myth“ ir debatai padarė jį veidu amerikiečių ateizmo.
- Denis Diderot (Denis Didro)
Gimė 1713 m., mirė 1784 m.
Prancūzų švietėjas, Enciklopedijos redaktorius. Religiją laikė kunigų apgaule ir valdžios įrankiu. Slapta rašė „Filosofiniai laiškai“ ir „Vienuolė“, kur išjuokė Bažnyčios veidmainystę bei seksualinę priespaudą. Buvo kalintas už ateistinį „Laišką apie akluosius“, o jo salonai buvo radikalių idėjų židinys. - Dominic Crossan (Dominikas Krosanas)
Gimė 1934 m.
Airių-amerikiečių Biblijos mokslininkas, buvęs kunigas, Jesus Seminar narys. Kritikuoja literalų Biblijos skaitymą – Jėzus buvo socialinis revoliucionierius, o ne dieviškas gelbėtojas. Knygos „Istorinis Jėzus“ (1991) ir „Jėzaus gimimas iš naujo“ rodo, kaip mitai užgožė realų žmogų. Paliko ordiną dėl celibato ir dogmų. - Elizabeth Cady Stanton (Elizabetė Keidi Stenton)
Gimė 1815 m., mirė 1902 m.
Amerikiečių sufraigetė, moterų teisių pionierė. Religiją (ypač Bibliją) laikė pagrindiniu moterų vergystės šaltiniu. Redagavo „Moters Bibliją“ (1895–1898), kur išbraukė misoginiškas dalis ir kritikavo Paulių bei Bažnyčią kaip patriarchato ramsčius. Seneca Falls konvencijos organizatorė. - Emile Zola (Emilis Zola)
Gimė 1840 m., mirė 1902 m.
Prancūzų rašytojas, naturalistas. Religiją vadino prietarais, trukdančiais mokslui ir teisingumui. Dreyfuso byloje „J’accuse“ apkaltino Bažnyčią antisemitizmu. Romanai kaip „Žerminalis“ ir „Žemė“ rodo kunigus kaip veidmainius, o tikėjimą – liaudies opiumu. - Emma Goldman (Ema Goldman)
Gimė 1869 m., mirė 1940 m.
Žydė anarchistė iš Lietuvos, emigravusi į JAV. Religiją laikė valdžios ir kapitalo sąjungininke, slopinančia laisvę. Esė „Religijos filosofija“ ir kalbos vadina Dievą „didžiausiu tironu“. Buvo kalinta už anticoncepcijos propagandą ir anarchizmą, deportuota į Rusiją. - Epikūras (Epikūras)
Gimė 341 m. pr. Kr., mirė 270 m. pr. Kr.
Graikų filosofas, hedonistas. Dievai egzistuoja, bet nesikiša – religija kursto baimę mirties ir pragaro. „Laiškas Menojui“ moko, kad mirtis – niekas, o malonumas – gyvenimo tikslas be antgamtės baimės. Jo sodas buvo bendruomenė be kunigų. - Ernestine Rose (Ernestina Rouz)
Gimė 1810 m., mirė 1892 m.
Žydė ateistė iš Lenkijos, emigravusi į JAV. Kritikavo judaizmą ir krikščionybę kaip moterų priespaudą. Kalbos „Religija ir moterys“ vadina Bibliją vergovės knyga. Buvo viena pirmųjų moterų ateisčių viešai, kovojo už moterų balsavimo teisę. - Exmuslim Yasmine Mohammed (Jasmina Mohamed)
Gimė 1974 m.
Kanadietė, buvusi musulmonė, pabėgusi nuo priverstinės santuokos su Al Qaeda nariu. Kritikuoja islamą kaip moterų ir laisvės priešą, ypač hijabą ir apostazės bausmes. Knyga „Unveiled“ (2019) – asmeninė istorija, podkastas „Forgotten Feminists“ padeda buvusioms musulmonėms. - Friedrich Nietzsche (Fridrichas Nyčė)
Gimė 1844 m., mirė 1900 m.
Vokiečių filosofas. „Dievas mirė“ – krikščionybė yra vergų moralė, žudanti gyvenimą. „Antikristas“ (1888) vadina krikščionybę „didžiausia nelaime“, o Jėzų – idiotu. „Taip kalbėjo Zaratustra“ siūlo naują žmogų be Dievo. - Georges Bataille (Žoržas Batajas)
Gimė 1897 m., mirė 1962 m.
Prancūzų rašytojas ir filosofas. Religiją laikė šventos ekstazės šaltiniu, bet dogmatišką – represija. Knygos „Erotizmas“ ir „Dangaus mėlyna“ maišo sakralumą su seksualumu, kritikuoja krikščionybę kaip kūno neigimą. Buvo marksistas ir siurealistas. - Greta Christina (Greta Kristina)
Gimė 1961 m.
Amerikietė rašytoja, LGBTQ aktyvistė. Kritikuoja religiją kaip homofobijos ir misoginijos šaltinį. Knyga „Why Are You Atheists So Angry?“ (2012) išvardina 99 priežastis, kodėl ateistai pyksta ant religijos. Blogas ir kalbos apie seksualumą be kaltės. - H.L. Mencken (H. L. Menkenas)
Gimė 1880 m., mirė 1956 m.
Amerikiečių žurnalistas, satyrikas. Religiją vadino „didžiule apgaule“, o tikinčiuosius – kvailiais. Esė apie Scopes beždžionių teismą išjuokė kreacionistus. „Treatise on the Gods“ analizuoja religiją kaip primityvų folklorą. - Hans Küng (Hansas Kiungas)
Gimė 1928 m., mirė 2021 m.
Šveicarų teologas, Vatikano II ekspertas. Kritikavo popiežiaus neklystamumą ir celibata. Knyga „Neklaidingas?“ (1970) kainavo teisę dėstyti katalikiškai. Reikalavo Bažnyčios reformos ir dialogo su kitomis religijomis. - Harris Sultan (Harisas Sultanas)
Gimė ~1990 m.
Pakistanietis-australas, buvęs musulmonas. Kritikuoja islamo dogmas ir pranašo Mahometo moralę. YouTube kanalas ir knyga „The Curse of God“ argumentuoja, kodėl Koranas nesuderinamas su šiuolaikine etika. Debatai su musulmonais tampa virusiniais. - Hector Avalos (Hektoras Avalosas)
Gimė 1958 m., mirė 2021 m.
Meksikiečių-amerikiečių Biblijos mokslininkas, buvęs evangelikas. Kritikuoja Bibliją kaip smurto ir genocido šaltinį. Knyga „The End of Biblical Studies“ (2007) sako, kad Biblijos studijos turėtų baigtis, nes ji mitas. - Hemant Mehta (Hemantas Mehta)
Gimė 1983 m.
Indų kilmės amerikietis, „Friendly Atheist“ blogeris. Kritikuoja religijos kišimąsi į politiką ir švietimą švelniai, su humoru. Knyga „I Sold My Soul on eBay“ – apie bažnyčių lankymą kaip ateistą. YouTube kanalas aiškina ateizmą pradedantiesiems. - Ian McEwan (Ianas Makjuenas)
Gimė 1948 m.
Britų rašytojas. Religiją laiko pavojinga iliuzija, ypač fundamentalizmą. Romanai kaip „Amsterdamas“ ir „Solar“ juokiasi iš tikėjimo, o esė kritikuoja islamizmą po 9/11. „Saturday“ rodo racionalų pasaulį be Dievo.
- Ibn Warraq (Ibnas Varakas)
Gimė 1946 m.
Indų-pakistanietis rašytojas, buvęs musulmonas, rašo po pseudonimu dėl saugumo. Kritikuoja islamą kaip totalitarinę ideologiją, Koraną – kaip žmogaus kūrinį su plagiatu. Knygos „Why I Am Not a Muslim“ (1995) ir „Virgins? What Virgins?“ demaskuoja mitus apie rojų ir pranašą. Redaguoja antologijas apie apostazę ir džihadą. - Jacques Derrida (Žakas Derida)
Gimė 1930 m., mirė 2004 m.
Prancūzų-alžyrietis filosofas, dekonstrukcijos kūrėjas. Religinius tekstus laikė logocentriniais – Dievas kaip „transcendentinis ženklas“, kurį galima išardyti. Kritikavo vakarietišką metafiziką su krikščioniškomis šaknimis, rodydamas, kad šventraščiai pilni prieštaravimų. Esė apie apipjaustymą ir kalbos ribas griauna sakralumo iliuziją. - James Madison (Džeimsas Medisonas)
Gimė 1751 m., mirė 1836 m.
JAV prezidentas, Konstitucijos tėvas. Religiją laikė privačiu reikalu, o Bažnyčios kišimąsi – pavojumi laisvei. Parašė „Memorial and Remonstrance Against Religious Assessments“ prieš mokesčius bažnyčioms. Pirmoji pataisa – jo darbas, atskyręs Bažnyčią nuo valstybės. - Jean Meslier (Žanas Mesljė)
Gimė 1664 m., mirė 1729 m.
Prancūzų kunigas, slapta ateistas. Po mirties rastas „Testamentas“ – radikalus tekstas, vadinantis religiją apgaule, kunigus – sukčiais, o Dievą – tironu. Įrodinėjo iš Biblijos prieštaravimų, reikalavo revoliucijos. Voltaire’as redagavo ir platino jo idėjas. - Jean-Paul Sartre (Žanas Polis Sartras)
Gimė 1905 m., mirė 1980 m.
Prancūzų egzistencialistas. „Egzistencializmas yra humanizmas“ – žmogus visiškai laisvas, Dievo nėra, tad prasmę kuriame patys. Kritikavo krikščionybę kaip „blogą tikėjimą“, bėgimą nuo atsakomybės. Romanai ir pjesės rodo absurdą tikėjimo. - Jennifer Michael Hecht (Dženifer Maikl Hecht)
Gimė 1965 m.
Amerikietė poetė ir istorikė. Religiją laiko gražia istorija, bet ne tiesa. Knyga „Doubt: A History“ (2003) rodo, kaip abejonė visada buvo žmonijos dalis. „The Happiness Myth“ kritikuoja religinę moralę kaip laimės kliūtį. - Jerry Coyne (Džeris Koinas)
Gimė 1949 m.
Amerikiečių evoliucijos biologas. Religiją laiko nesuderinama su mokslu, ypač kreacionizmą. Blogas „Why Evolution Is True“ ir knyga „Faith vs. Fact“ (2015) – mokslas vienintelis tiesos kelias. Kritikuoja „suderinamumą“ tarp mokslo ir tikėjimo. - John Gray (Džonas Grejus)
Gimė 1948 m.
Britų filosofas. Religiją laiko mitu, kurį sekuliarūs judėjimai (komunizmas, liberalizmas) tiesiog perima. Knyga „Straw Dogs“ (2002) ir „Seven Types of Atheism“ kritikuoja naujuosius ateistus kaip naujus tikinčiuosius. Žmogus ne centras, Dievas – iliuzija. - John Shelby Spong (Džonas Šelbis Spongas)
Gimė 1931 m., mirė 2021 m.
Amerikiečių episkopalų vyskupas. Kritikavo tradicinę krikščionybę kaip pasenusią – Jėzus ne dievas, Biblija ne literalu. Knygos „Why Christianity Must Change or Die“ (1998) ir „Rescuing the Bible from Fundamentalism“. Palaikė gėjus ir moteris kuniges. - John Stuart Mill (Džonas Stiuartas Milis)
Gimė 1806 m., mirė 1873 m.
Britų filosofas, utilitaristas. Religiją laikė moralės šaltiniu, bet ne tiesa. „Apie laisvę“ gina žodžio laisvę, įskaitant blasfemiją. Kritikavo krikščionybę kaip moterų priespaudą ir dogmatiškumą. - John W. Loftus (Džonas V. Loftusas)
Gimė 1954 m.
Amerikietis, buvęs pastorius, dabar ateistas. Kritikuoja krikščionybę iš vidaus – jei Dievas geras, kodėl blogis? Knyga „Why I Became an Atheist“ (2008) ir „The Outsider Test for Faith“. Redaguoja „Debunking Christianity“ blogą. - Joseph McCabe (Džozefas Makabe)
Gimė 1867 m., mirė 1955 m.
Britas, buvęs pranciškonas. Parašė šimtus knygų prieš religiją – Bažnyčia meluoja apie istoriją ir mokslą. „A Rationalist Encyclopaedia“ ir „The Myth of the Resurrection“. Buvo vienas produktyviausių XX a. pradžios ateistų. - Julian Baggini (Džulianas Badžinis)
Gimė 1968 m.
Britų filosofas. Ateizmas – ne pyktis, o sveikas protas. Knyga „Atheism: A Very Short Introduction“ (2003) aiškina be agresijos. Kritikuoja religijos pretenzijas į moralę ir tiesą. - Julien Offray de La Mettrie (Žuljenas Ofrė de La Metri)
Gimė 1709 m., mirė 1751 m.
Prancūzų gydytojas, materialistas. Žmogus – mašina, siela – smegenys. Knyga „Žmogus-mašina“ (1748) paneigia nemirtingumą ir Dievą. Buvo ištremtas už ateizmą. - Karen Armstrong (Keren Armstrong)
Gimė 1944 m.
Britė, buvusi vienuolė. Kritikuoja fundamentalizmą ir literalizmą visose religijose. Knygos „A History of God“ (1993) ir „The Case for God“ rodo, kad Dievas – žmogaus kūrinys, o mitai naudingi, bet ne tiesa. - Karl Marx (Karlas Marksas)
Gimė 1818 m., mirė 1883 m.
Religija – „liaudies opiumas“, valdžios įrankis engti. „Prie Hegelio filosofijos kritikos“ ir „Komunistų manifestas“ reikalauja panaikinti religiją kartu su klasėmis. Žydų kilmės, bet kritikavo ir judaizmą. - Lawrence Krauss (Lorensas Krausas)
Gimė 1954 m.
Amerikiečių fizikas. Visata iš nieko – be Dievo. Knyga „A Universe from Nothing“ (2012) atsakė „iš kur viskas?“ be kūrėjo. Debatai su apologetais ir „The Unbelievers“ filmas. - Leonardo Boff (Leonardas Bofas)
Gimė 1938 m.
Brazilų pranciškonas, išlaisvinimo teologijos kūrėjas. Kritikavo Bažnyčios turtus ir hierarchiją, reikalavo opcijos vargšams. Knyga „Bažnyčia: charizma ir valdžia“ kainavo draudimą kalbėti. Paliko kunigystę dėl Vatikano spaudimo.
- Lucretius (Lukrecijus)
Gimė ~99 m. pr. Kr., mirė ~55 m. pr. Kr.
Romėnų poetas-filosofas, Epikūro sekėjas. Eilėmis „Apie daiktų prigimtį“ (De rerum natura) aiškino, kad pasaulis susideda iš atomų ir tuštumos, dievai nesikiša, o religija – baimės vaisius. Miręs žmogus suyra, tad nėra nei pragaro, nei dangaus – tik ramybė. - Ludwig Feuerbach (Liudvigas Fojerbachas)
Gimė 1804 m., mirė 1872 m.
Vokiečių filosofas, jaunas hegelininkas. Knygoje „Krikščionybės esmė“ (1841) pareiškė, kad Dievas – žmogaus projekcija: visos dieviškos savybės yra mūsų pačių idealizuotos savybės. Religija alienuoja žmogų nuo savęs paties, o ateizmas grąžina žmogui jo esmę. - Madalyn Murray O’Hair (Madelin Marei O’Hair)
Gimė 1919 m., mirė 1995 m.
Amerikietė aktyvistė, „bjauriausia moteris Amerikoje“. 1963 m. laimėjo bylą prieš privalomas maldas valstybinėse mokyklose (Murray v. Curlett). Įkūrė American Atheists, vedė ateistinę TV laidą, kovojo už Bažnyčios ir valstybės atskyrimą iki buvo nužudyta su šeima. - Marcus Borg (Markas Borgas)
Gimė 1942 m., mirė 2015 m.
Amerikiečių Biblijos mokslininkas, progresyvus krikščionis, Jesus Seminar narys. Teigė, kad Jėzus buvo socialinis pranašas, o ne stebukladarys, dauguma stebuklų – metaforos. Knygos „Meeting Jesus Again for the First Time“ ir „The Heart of Christianity“ siūlė neklausyti literalistų. - Maryam Namazie (Marjama Namazi)
Gimė 1966 m.
Iraniečių-britų aktyvistė, buvusi musulmonė. Kritikuoja islamizmą kaip totalitarinę ideologiją, ypač moterų teisių atžvilgiu. Vadovauja Council of Ex-Muslims of Britain, rengia „nude protestus“ prieš hijabą, degina Koraną demonstracijose. - Matt Dillahunty (Matas Dilahantis)
Gimė 1969 m.
Amerikietis, buvęs baptistas, dabar ateistas aktyvistas. Vedė „The Atheist Experience“ laidą, kur telefonu draskė apologetus į skutus. Žinomas fraze „aš noriu tikėti kiek galima daugiau teisingų dalykų ir kiek galima mažiau neteisingų“. Debatai su William Lane Craig ir kitais – klasika. - Michel Foucault (Mišelis Fuko)
Gimė 1926 m., mirė 1984 m.
Prancūzų filosofas. Religiją analizavo kaip valdžios diskursą – krikščionybė sukūrė „paklusnų kūną“ per išpažintį ir seksualumo kontrolę. Knygoje „Beprotybės istorija“ ir „Seksualumo istorija“ rodė, kaip Bažnyčia kūrė „normalumo“ normas. - Michel Houellebecq (Mišelis Uelbekas)
Gimė 1956 m.
Prancūzų rašytojas. Romanuose kaip „Paklusnumas“ ir „Elementariosios dalelės“ vaizduoja Vakarų visuomenę kaip tuščią po krikščionybės mirties, o islamą – kaip galimą pakaitalą. 2001 m. pareiškė, kad islamas „kvailiausia religija“, buvo teisiamas už neapykantą. - Michel Onfray (Mišelis Onfrė)
Gimė 1959 m.
Prancūzų filosofas-hedonistas. Knygoje „Traité d’athéologie“ (2005) teigia, kad trys monoteizmai (judaizmas, krikščionybė, islamas) nekenčia gyvenimo, kūno ir malonumo. Įkūrė Université Populaire, kur moko ateistinę filosofiją masėms. - Mikhail Bakunin (Michailas Bakuninas)
Gimė 1814 m., mirė 1876 m.
Rusų anarchistas. „Dievas yra – vadinasi žmogus vergas“. Knygoje „Dievas ir valstybė“ teigė, kad religija ir valstybė – dvynės priespaudos formos. Kovojo su Marxu Pirmajame Internacionale, siūlė revoliuciją be Dievo ir be valdovo. - Neil deGrasse Tyson (Neilas deGrasas Taisonas)
Gimė 1958 m.
Amerikiečių astrofizikas. Religiją vadina „asmeniniu reikalu“, bet mokslas jos nereikalauja. Laidoje „Cosmos“ parodė, kaip religiniai autoritetai stabdė mokslą (Giordano Bruno epizodas). Sako: „Visata didesnė už mūsų vaizduotės dievus“. - Ophelia Benson (Ofelija Benson)
Gimė 1948 m.
Amerikiečių rašytoja, feministė ateistė. Bloge „Butterflies and Wheels“ kritikavo religinį feminizmą ir „islamofobijos“ kaltinimus. Knyga „Does God Hate Women?“ (su Jeremy Stangroom) analizuoja, kaip religijos engia moteris. - Percy Bysshe Shelley (Persis Bišas Šelis)
Gimė 1792 m., mirė 1822 m.
Romantikas poetas. Oksforde už esė „Apie ateizmo būtinumą“ buvo pašalintas. Eilėraštyje „Queen Mab“ ir „The Necessity of Atheism“ vadino Dievą tironu, o kunigus – apgavikus. Mirė jaunas, bet tapo ateistų ikona. - Peter Boghossian (Piteris Bogosianas)
Gimė 1966 m.
Amerikiečių filosofas. Knygoje „A Manual for Creating Atheists“ siūlo „Street Epistemology“ – Sokrates metodą, kad žmonės patys suabejotų tikėjimu. Sukėlė skandalą su „grievance studies“ aferomis, neteko darbo Portlande. - Philip Pullman (Filipas Pulmanas)
Gimė 1946 m.
Britų rašytojas. Trilogoje „Jo Tamsiosios Medžiagos“ Bažnyčia – blogio jėga, Dievas – senas apgavikas angelas. Knygoje „The Good Man Jesus and the Scoundrel Christ“ Jėzus turi dvynį – Bažnyčios kūrėją. Atvirai vadina save ateistu. - Pierre Bayle (Pjeras Bailas)
Gimė 1647 m., mirė 1706 m.
Prancūzų švietėjas. „Istoriniame ir kritiniame žodyne“ rodė, kad ateistai gali būti moralūs, o religijos pilnos prieštaravimų. Teigė, kad visuomenė gali gyventi be tikėjimo – tai buvo bomba XVIII a. - PZ Myers (PZ Majersas)
Gimė 1957 m.
Amerikiečių biologas, blogeris Pharyngula. Kritikuoja inteligentinį dizainą ir religinį švietimą, vadina Dievą „oro féja“. Žinomas „Cracker incidentu“ – pervertė ostiją, kad parodytų, jog nieko švento nėra. - Raif Badawi (Raifas Badavis)
Gimė 1984 m.
Saudo arabų blogeris. Už tinklaraštį „Free Saudi Liberals“ ir islamo kritiką nuteistas 10 metų kalėjimo ir 1000 rykščių. Knyga „1000 lashes“ – už liberalumą ir sekuliarizmą. - Rebecca Goldstein (Rebeka Goldštein)
Gimė 1950 m.
Amerikiečių filosofė ir rašytoja. Knygoje „36 Arguments for the Existence of God“ išardo visus klasikinius Dievo įrodymus grožinėje formoje. Kritikuoja religinį fundamentalizmą ir ortodoksiją, remdamasi savo išėj — iš chasidų bendruomenės patirtimi.
- Reza Aslan (Reza Aslanas)
Gimė 1972 m.
Iraniečių-amerikiečių religijotyrininkas, buvęs krikščionis, vėliau musulmonas, dabar labiau sekuliarus. Kritikuoja religinį fundamentalizmą ir literalizmą, sako, kad visi šventi tekstai – žmogaus kūriniai su politiniais tikslais. Knyga „Zealot“ (2013) rodo Jėzų kaip politinį revoliucionierių, o ne dievišką gelbėtoją. Dažnai ginčijasi su naujaisiais ateistais, kad jie nesupranta religijos sudėtingumo. - Richard Dawkins (Ričardas Dokinsas)
Gimė 1941 m.
Britų evoliucijos biologas, vienas iš „naujojo ateizmo“ veidų. Religiją vadina „proto virusu“ ir vaikų indoktrinavimu. Knygos „Egoistinis genas“ (1976) ir „Dievo kliedesys“ (2006) tapo bestseleriais, kur mokslas griauna tikėjimą. Įkūrė fondą racionalumui ir mokslui, debatuose drasko apologetus. - Richard Rorty (Ričardas Rortis)
Gimė 1931 m., mirė 2007 m.
Amerikiečių pragmatistas filosofas. Religiją laikė privačiu reikalu, bet kritikavo kaip dogmatišką tiesos pretenziją. Knygoje „Philosophy and Social Hope“ siūlė pakeisti Dievą demokratija ir solidarumu. Sakė, kad ateizmas nereikia kovoti – tiesiog ignoruoti kaip pasenusį pokalbį. - Ricky Gervais (Rikis Žervėjus)
Gimė 1961 m.
Britų komikas, „The Office“ kūrėjas. Religiją vadina „pasakų kvailumu ir pasaka suaugusiems. Interviu ir stand-up’ai pilni frazių kaip „kodėl tiek daug dievų, o tik vienas tikras?“ Filmas „The Invention of Lying“ rodo pasaulį be melo – ir be religijos. Aktyviai remia gyvūnų teises ir humanizmą. - Robert G. Ingersoll (Robertas G. Ingersolis)
Gimė 1833 m., mirė 1899 m.
Amerikiečių oratorius, „Didysis agnostikas“. XIX a. rinko arenas tūkstančiams, kur draskė Bibliją kaip amoralią knygą su vergyste ir genocidu. Kalbos „Why I Am an Agnostic“ ir „Some Mistakes of Moses“ tapo klasika. Kovojo už moterų teises ir vergų laisvę be Dievo pagalbos. - Robert M. Price (Robertas M. Praisas)
Gimė 1954 m.
Amerikiečių Biblijos mokslininkas, buvęs baptistas. Teigia, kad Jėzaus kaip istorinės figūros beveik nėra – dauguma evangelijų mitai. Knygos „The Incredible Shrinking Son of Man“ ir „Deconstructing Jesus“ griauna krikščionybės pagrindus. Vedė „The Bible Geek“ podkastą skeptikams. - Salman Rushdie (Salmanas Rušdis)
Gimė 1947 m.
Indų-britų rašytojas. Romanas „Šėtoniškos eilės“ (1988) išjuokė Mahometą ir islamo mitus – už tai gavo Khomeini fatvą ir slapstėsi 10 metų. Knygoje „Joseph Anton“ pasakoja apie gyvenimą po mirties nuosprendžio. Iki šiol kritikuoja religinį fanatizmą kaip laisvės priešą. - Sam Harris (Samas Harisas)
Gimė 1967 m.
Amerikiečių neuro mokslininkas ir filosofas. Religiją laiko pavojinga iliuzija, ypač kai susiduria su ginklais. Knygos „Tikėjimo pabaiga“ (2004) ir „Moralinis peizažas“ (2010) – mokslas gali pakeisti religinę moralę. Medituoja, bet be dievų – app „Waking Up“ moko sekuliarios dvasingumo. - Sarah Haider (Sara Haider)
Gimė 1990 m.
Pakistanietė-amerikietė, buvusi musulmonė. Įkūrė Ex-Muslims of North America, padeda išėjusiems iš islamo. Kritikuoja „regresyvią kairę“, kuri gina islamą kaip kultūrą, nors jis engia moteris ir mažumas. Kalbos ir podkastai apie apostazę ir reformą. - Sean Carroll (Šonas Kerolas)
Gimė 1966 m.
Amerikiečių kosmologas. Religiją laiko nereikalinga – Visata veikia pagal dėsnius be kūrėjo. Knyga „The Big Picture“ (2016) aiškina nuo Didžiojo sprogimo iki sąmonės be antgamtės. Podkaste „Mindscape“ dažnai griauna dievo hipotezę fizika. - Seth Andrews (Setas Andrius)
Gimė 1968 m.
Amerikietis, buvęs krikščionių radijo DJ, dabar ateistas aktyvistas. Vedė „The Thinking Atheist“ podkastą ir YouTube kanalą su milijonais peržiūrų. Knyga „Deconverted“ – asmeninė istorija iš tikėjimo į protą. Video kaip „The Ultimate Question“ išardo apologetiką. - Sigmund Freud (Zigmundas Froidas)
Gimė 1856 m., mirė 1939 m.
Austrų psichiatras. Religiją vadino „masine neuroze“ ir iliuzija, gimusi iš vaikiškos baimės. Knygoje „Ateitis vienos iliuzijos“ (1927) prognozavo, kad mokslas pakeis tikėjimą. Totemas ir tabu lygino religiją su primityviomis obsesijomis. - Sikivu Hutchinson (Sikivu Hačinsonė)
Gimė XX a. vid.
Amerikietė juodaodė ateistė feministė. Kritikuoja baltąjį ateizmą kaip ignoruojantį rasizmą ir klasę. Knyga „Moral Combat“ rodo, kaip juodaodžių bažnyčia buvo laisvės įrankis, bet dabar stabdo progresą. Įkūrė Black Skeptics grupę. - Simone de Beauvoir (Simona de Bovuar)
Gimė 1908 m., mirė 1986 m.
Prancūzų egzistencialistė feministė. Religiją laikė moterų priespaudos pagrindu – „moteris gimsta, bet tampa“. „Antroji lytis“ (1949) kritikuoja krikščionybę kaip kuriančią „amžiną moteriškumą“. Atsisakė katalikybės, gyveno laisvai su Sartre’u. - Slavoj Žižek (Slavojus Žižekas)
Gimė 1949 m.
Slovėnų filosofas-lakanininkas. Religiją analizuoja kaip ideologiją, bet gina krikščionybę kaip revoliucinę jėgą prieš kapitalizmą. Knybose „The Puppet and the Dwarf“ teigia, kad tikrasis krikščionybė yra ateistinė. Kritikuoja naujuosius ateistus kaip paviršutiniškus. - Stephen Fry (Stivenas Frajus)
Gimė 1957 m.
Britų aktorius ir komikas. Religiją vadina „infantiliu nonsensu“ ir blogio pateisinimu. Garsus interviu, kur Dievą vadina „maniaku“ dėl vėžio vaikams. Knyga „Mythos“ perpasakoja graikų mitus kaip gražesnius už Bibliją. Aktyvus LGBTQ ir humanistų rėmėjas.
- Stephen Hawking (Stivenas Hokingas)
Gimė 1942 m., mirė 2018 m.
Britų fizikas, kosmologas. Religiją laikė pasenusia pasakėle – Visatai nereikia kūrėjo, ji gali atsirasti pati iš nieko pagal kvantinius dėsnius. Knygoje „Trumpa laiko istorija“ ir „Didysis dizainas“ (su Leonard Mlodinow) teigė, kad Dievo hipotezė nereikalinga paaiškinant viską nuo Didžiojo sprogimo iki gyvybės. Sakė: „Dangus – pasaka tiems, kurie bijo tamsos“. - Steven Pinker (Stivenas Pinkeris)
Gimė 1954 m.
Kanadietis-amerikiečių psichologas ir kognityvinis mokslininkas. Religiją mato kaip evoliucinį šalutinį produktą – smegenys linkusios ieškoti agentų ten, kur jų nėra. Knygoje „Geresni mūsų angelai“ rodo, kad moralė ir pažanga ateina iš proto, o ne iš Dievo. Kritikuoja religinį smurtą ir dogmas kaip stabdančias humanizmą. - Susan Blackmore (Siuzan Blekmorė)
Gimė 1951 m.
Britų psichologė, memetikos specialistė. Religiją aiškina kaip sėkmingus memus – idėjas, kurios plinta kaip virusai, o ne tiesa. Knyga „The Meme Machine“ pritaiko Dawkinso idėją dievams ir pomirtiniam gyvenimui. Buvusi paranormalių reiškinių tyrėja, galiausiai tapo skeptike ir ateiste. - Susan Jacoby (Siuzan Džakobi)
Gimė 1945 m.
Amerikiečių rašytoja, sekuliariosios humanistė. Kritikuoja religijos kišimąsi į politiką ir švietimą JAV. Knygos „Freethinkers“ (2004) ir „The Age of American Unreason“ rodo, kaip fundamentalizmas grasina protui. Kovojo už moterų teises ir Bažnyčios-valstybės atskyrimą. - Taslima Nasrin (Taslima Nasrin)
Gimė 1962 m.
Bangladešietė rašytoja ir gydytoja, buvusi musulmonė. Kritikuoja islamą kaip moterų engėją ir smurto šaltinį. Romanas „Lajja“ (Gėda) apie hinduistų persekiojimą sukėlė fatvą ir tremtį iš šalies. Gyvena egzilyje, rašo apie apostazę ir moterų laisvę. - Thomas Jefferson (Tomas Džefersonas)
Gimė 1743 m., mirė 1826 m.
JAV prezidentas, Nepriklausomybės deklaracijos autorius. Religiją laikė privačiu reikalu, kritikavo kunigų valdžią. Sukūrė „Jeffersono Bibliją“ – iškirpo stebuklus, paliko moralę. Parašė Virdžinijos religinės laisvės statutą, atskyrė Bažnyčią nuo valstybės. - Thomas Paine (Tomas Peinas)
Gimė 1737 m., mirė 1809 m.
Anglų-amerikiečių revoliucionierius. Knygoje „Sveikas protas“ rėmė revoliuciją, o „Amžius proto“ (1794) draskė Bibliją kaip melą ir mitus. Vadino krikščionybę „žmogaus išrasta pasaka“. Mirė atstumtas, nes buvo deistas-ateistas. - Tina Beattie (Tina Biti)
Gimė 1955 m.
Britų katalikių teologė feministė. Kritikuoja Bažnyčios patriarchatą, celibata ir požiūrį į moters kūną. Knyga „New Catholic Feminism“ siūlo peržiūrėti Dievo ir Kristaus vaizdinius per moters prizmę. Dėl to jai uždrausta kalbėti katalikiškose institucijose. - Valerie Tarico (Valerė Tariko)
Gimė XX a. vid.
Amerikietė psichologė, buvusi evangelikė. Kritikuoja Bibliją kaip žalingą moralės šaltinį, ypač moterims ir vaikams. Knyga „Trusting Doubt“ pasakoja išėjimą iš tikėjimo. Rašo apie religinį trauma ir kaip tikėjimas kenkia psichikai. - Victor Stenger (Viktoras Stengeris)
Gimė 1935 m., mirė 2014 m.
Amerikiečių fizikas. Religiją laikė ne tik klaidinga, bet ir moksliškai paneigta. Knyga „God: The Failed Hypothesis“ (2007) traktuoja Dievą kaip hipotezę, kuri žlunga prieš įrodymus. Kritikavo inteligentinį dizainą ir maldos efektyvumą. - Voltaire (Volteras)
Gimė 1694 m., mirė 1778 m.
Prancūzų švietėjas. „Écrasez l’infâme!“ – sutriuškinkite gėdą (Bažnyčią). Satyrose kaip „Candide“ išjuokė religinį fanatizmą ir optimizmą. Knyga „Filosofiniai laiškai“ kritikavo krikščionybę kaip prietarus. Kovojo už toleranciją ir protą. - Wole Soyinka (Volė Sojinka)
Gimė 1934 m.
Nigerietis rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Tradicines afrikiečių religijas ir importuotą krikščionybę/islamą laiko priespaudos įrankiais. Pjesėse ir esė kritikuoja religinį fanatizmą kaip stabdantį Afrikos pažangą. Buvo kalintas už kritiką valdžiai ir religijai. - Yuval Noah Harari (Juvalas Noa Hararis)
Gimė 1976 m.
Izraeliečių istorikas. Religiją mato kaip išgalvotas istorijas, kurios leidžia masiniam bendradarbiavimui. Knygose „Sapiens“ ir „Homo Deus“ dievai – mitai kaip pinigai ar valstybės. Ateitis be religijos, bet su naujais „dievais“ – algoritmais.