Regula Benedicti (Benediktinų (Benedikto) regula) – tai vienuolinio gyvenimo taisyklės, kurias parašė šv. Benediktas iš Nursijos, gyvenęs apie 480–547 metus. Tekstas buvo sudarytas maždaug 530 metais Monte Cassino vienuolyne Italijoje. Regula tapo kertiniu dokumentu, formavusiu Vakarų Europos vienuolystę ir dvasinio gyvenimo modelį, kuris dar ir šiandien vadovauja benediktinų bendruomenėms visame pasaulyje. Šv. Benediktas siekė sukurti … [Skaityti toliau…]
Laisvieji mūrininkai, Lietuvoje dažnai vadinami tiesiog masonais arba laisvaisiais mūrininkais (angl. Freemasons), yra viena seniausių ir paslaptingiausių brolijų pasaulyje. Ši organizacija, kilusi XVIII a. pradžioje, siejama su simbolizmu, ritualais, filantropija, taip pat begale konspiracijos teorijų, priskiriančių jiems pasaulinę įtaką ar net slaptus planus. Nors masonai save pristato kaip broliją, skatinančią moralinį tobulėjimą ir brolybę, jų … [Skaityti toliau…]
Index librorum prohibitorum, arba Draudžiamų knygų sąrašas, buvo oficialus Katalikų Bažnyčios dokumentas, kuriame keturis šimtmečius buvo surašomos knygos, laikytos pavojingomis tikėjimui ir moralei. Pirmasis toks sąrašas pasirodė 1559 m., popiežiaus Pauliaus IV (Gian Pietro Carafa) valdymo laikais, Romos Inkvizicijos Šventosios Kongregacijos iniciatyva. Į jį pateko net ir literatūros klasikai, pavyzdžiui, Giovanni Boccaccio „Dekameronas“ ar Masuccio … [Skaityti toliau…]
Paskelbta 1713 m. rugsėjo 8 d. – popiežius Klemensas XI Pasquier Quesnel, kuris po Antoine’o Arnauldo tapo jansenistų vadovu, 1671 m. Paryžiuje paskelbė veikalą Evangelijos moralės santrauka arba krikščioniškos mintys apie keturių evangelistų tekstus (Abrégé de la morale de l’Evangile, ou Pensées chrétiennes sur le texte des 4 Évangélistes). 1687 m. jis išleido šio veikalo … [Skaityti toliau…]
Simboliai – tai tylūs žmonijos pasakotojai. Jie gimė anksčiau nei raštas, anksčiau nei pirmieji miestai. Kai žmonės dar tik žvelgė į dangų ieškodami prasmės, pirmieji ženklai pradėjo jungti bendruomenes ir kurti tiltu tarp žemės ir to, kas aukščiau. Kryžius, lotosas, menora, pusmėnulis – kiekvienas jų nėra tik grafinė forma. Tai dvasios žemėlapiai, liudijantys, kaip įvairios … [Skaityti toliau…]
Liturginis Šventųjų minėjimo kalendorius – tai išsamus metinis vadovas, padedantis susigaudyti, kada Bažnyčia ir tikintieji mini konkrečius šventuosius, palaimintuosius ar svarbius įvykius liturginiame gyvenime. Čia pateikiamos dienos, kai prisimenami šventieji iš viso pasaulio – nuo žinomų katalikiškų figūrų kaip šv. Pranciškus Asyžietis ar šv. Teresė Avilietė iki rečiau minimų, bet dvasiniu svoriu nenusileidžiančių šventųjų iš … [Skaityti toliau…]
Visagalis Dieve, mūsų stiprybe ir prieglobsti,Tu žinai mūsų vargus ir nešioji mūsų naštas.Suteik man jėgų nešti savo kryžių,Kad sunkią valandą pajusčiau Tavo meilę ir paguodą.Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų,Kuris kentėjo už mus ir gyvena per amžius. Amen. Gerasis Dieve, mano Tėve ir Viltie,Tu matai mano širdies naštą ir mano kelio sunkumus.Būk šalia manęs, … [Skaityti toliau…]
Bernardetos litanija (dažnai vadinama Litanija Šventajai Bernardetai) – tai malda, kurioje kreipiamasi į Bernardetą kaip į šventąją užtarėją, prašant jos maldos ir pagalbos. Ji paprastai kartojama procesijose, ypatingai Liurdo šventovėje (Prancūzijoje), kur Bernardetai 1858 metais apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Kyrie, eleison! Christe, eleison! Kyrie, eleison!Kristau, išgirsk mus! Kristau, išklausyk mus!Tėve, dangaus Dieve, pasigailėk mūsų!Sūnau, pasaulio … [Skaityti toliau…]
Biblijoje kalnai yra ne tik geografinės vietos, bet ir gilūs teologiniai simboliai, atspindintys Dievo buvimą, apreiškimą ir žmogaus tikėjimo kelionę. Jie vaizduojami kaip šventos erdvės, kur žmogus susitinka su Dievu, gauna Jo įsakymus ar patiria dvasinį virsmą. Kalnų aukštis ir atokumas simbolizuoja artumą dangui, o jų tvirtumas – Dievo amžinybę, kaip matyti Ps 125, 1: … [Skaityti toliau…]
Didysis penktadienis – viena reikšmingiausių dienų krikščioniškame liturginiame kalendoriuje. Tai diena, kai tikintieji visame pasaulyje susitelkia prisiminti ir apmąstyti Jėzaus Kristaus kančią, nukryžiavimą ir mirtį. Ši diena nėra tik istorinės nelaimės paminėjimas – tai tikėjimo šerdis, momentas, kai Dievas, tapęs žmogumi, paaukojo savo gyvybę už žmonijos nuodėmes. Ką darome per Didįjį penktadienį? Didysis penktadienis – … [Skaityti toliau…]
"Tėve mūsų" yra viena iš svarbiausių krikščionių maldų, žinoma daugeliui tikinčiųjų visame pasaulyje. Ši malda, užrašyta Mato evangelijoje, yra vadinama Viešpaties malda ir atspindi krikščionių santykį su Dievu. Joje išreiškiamas prašymas Dievui dėl kasdienės duonos, atleidimo už nuodėmes ir pagalbos išbandymų metu. Malda prasideda kreipiniu "Tėve mūsų, kuris esi danguje", pabrėžiant Dievo dangiškąją prigimtį ir visagalybę. "Tėve mūsų" yra ne tik prašymas, bet ir išpažinimas, pripažinimas Dievo kaip dangiškojo Tėvo ir mūsų priklausomybės Jam. Ji moko mus nuolankumo, pasitikėjimo ir meilės. Ši malda yra svarbi krikščionių dvasinio gyvenimo dalis, padedanti stiprinti ryšį su Dievu ir ugdyti dvasinį brandumą. Tikintieji ją meldžia kasdien, prašydami Dievo palaiminimo ir vadovavimo savo gyvenime.