Miserentissimus Redemptor yra popiežiaus Pijaus XI enciklika, paskelbta 1928 m. gegužės 8 d., skirta Švenčiausiosios Jėzaus Širdies garbei ir ypač pabrėžianti atsilyginimo (reparacijos) už žmonijos nuodėmes svarbą. Tai vienas reikšmingiausių Bažnyčios dokumentų apie Jėzaus Širdies pamaldumą, giliai įsišaknijusį tiek teologijoje, tiek tikinčiųjų kasdienybėje. Enciklika pasirodė po Pirmojo pasaulinio karo, kuris sukrėtė Europą ir pasaulį. Žmonija … [Skaityti toliau…]
Encikliką Rite expiatis popiežius Pijus XI paskelbė 1926 m. balandžio 30 dieną. Jos pavadinimas lotyniškai reiškia „Teisingai atsiteisus“ arba „Tinkamai atsilyginus už nuodėmes“, o dokumento tematika glaudžiai susijusi su Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osiomis mirties metinėmis, kurios tuo metu buvo minimos visame katalikiškame pasaulyje. Šiuo dokumentu popiežius siekė ne tik pagerbti šventąjį, bet ir priminti jo … [Skaityti toliau…]
1925 m. gruodžio 11 d. popiežius Pijus XI paskelbė encikliką Quas primas, kuria įsteigė Kristaus Karaliaus šventę. Ši enciklika buvo atsakas į augantį sekuliarizmą ir nacionalizmą, siekiant priminti apie Kristaus valdžią ne tik dvasiniame, bet ir visuomeniniame gyvenime. Po Pirmojo pasaulinio karo Europa išgyveno didelius politinius ir socialinius pokyčius. Žlugo senosios monarchijos, kilo naujos ideologijos, … [Skaityti toliau…]
1922 m. gruodžio 23 d. popiežius Pijus XI paskelbė savo pirmąją encikliką Ubi arcano Dei consilio, kurios pavadinimas reiškia „Dievo slėpiningu nutarimu“. Šis dokumentas pasirodė vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo į Petro Sostą ir tapo aiškiu ženklu, kuria kryptimi ketinama vesti Bažnyčią – tai buvo ne vien doktrininė gairė, bet ir gili politinė bei … [Skaityti toliau…]
1920 m. rugsėjo 15 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Spiritus Paraclitus“, skirtą šv. Jeronimo mirties 1500 metų sukakčiai paminėti. Ši enciklika yra teologinis ir pastoracinis dokumentas, giliai įsišaknijęs tiek katalikų Šventojo Rašto tradicijoje, tiek Bažnyčios mokyme apie įkvėptąjį Dievo žodį. Jos pavadinimas – „Guodžianti Dvasia“ – paimtas iš Evangelijos pagal Joną, kalbant apie Šventąją … [Skaityti toliau…]
1910 m. gegužės 26 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Editae Saepe, skirtą paminėti šventojo Karolio Boromėjaus kanonizacijos 300-ąsias metines. Šis dokumentas buvo adresuotas patriarchams, primams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems ordinarams, esantiems taikoje ir bendrystėje su Apaštaliniu Sostu. Popiežius Pijus X, valdęs nuo 1903 iki 1914 metų, žinomas dėl savo pastangų atnaujinti Bažnyčios gyvenimą ir … [Skaityti toliau…]
1909 metų pavasarį popiežius Pijus X paskelbė encikliką Communium rerum, skirtą pažymėti 800-ąsias šventojo Anzelmo iš Kenterberio mirties metines. Tai buvo ne tik pagarbus teologinio šviesulio paminėjimas, bet ir aktuali reakcija į Bažnyčios laikmečio iššūkius. Pijus X, valdęs nuo 1903 metų, siekė stiprinti tikėjimo pagrindus modernizmo iššūkių akivaizdoje. Jo enciklikos dažnai išryškina aiškų grįžimą prie … [Skaityti toliau…]
Encikliką Pascendi dominici gregis (lot. „Ganydami Viešpaties bandą“) 1907 m. rugsėjo 8 d. paskelbė popiežius Pijus X. Šis dokumentas buvo vienas ryškiausių jo pontifikato veiksmų, nukreiptų prieš modernizmą – intelektualinę srovę, kurią Vatikanas laikė didžiausia grėsme katalikų tikėjimui XX a. pradžioje. Pavadinimas paimtas iš Jono Evangelijos (21:17), kur Jėzus liepia Petrui „ganyti“ savo bandą. Lietuviški … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad diem illum laetissimum („Iki tos laimingosios dienos“) paskelbė popiežius Pijus X 1904 m. vasario 2 d., minint 50-ąsias Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo metines. 1854 m. popiežius Pijus IX paskelbė, kad Švč. Mergelė Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės – tai tapo oficialiu katalikų tikėjimo teiginiu. Po pusės amžiaus Pijus X norėjo ne tik … [Skaityti toliau…]
„Officio Sanctissimo“ – tai popiežiaus Leono XIII enciklika, paskelbta 1887 m. gruodžio 22 d., adresuota Bavarijos vyskupams, sprendžiant jautrius Bažnyčios santykių su Vokietijos valstybe klausimus. Enciklika paskelbta po ilgai trukusios Kultūrkampf (kultūrinės kovos) epochos, kai Otto von Bismarcko vadovaujama Vokietijos valdžia siekė apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką. Lotyniškas pavadinimas Officio Sanctissimo pažodžiui reiškia „Švenčiausios tarnystės pareiga“ … [Skaityti toliau…]
Ieškote daugiau apie: motina vilties?
„Motina Vilties“ – tai katalikų religijoje vartojamas terminas, dažnai siejamas su Marija, Jėzaus Kristaus motina. Šis apibūdinimas pabrėžia Marijos vaidmenį kaip vilties šaltinį žmonėms. Ji yra ne tik Jėzaus motina, bet ir visos žmonijos motina, teikianti paguodą ir viltį sunkumų akivaizdoje. Krikščionys tiki, kad Marija, kaip Dievo Motina, užtaria žmones prieš Dievą ir padeda jiems rasti kelią į išganymą. Šis Marijos kaip „Motinos Vilties“ vaizdinys atspindi jos meilę ir rūpestį žmonėmis. Ji simbolizuoja stiprybę, tikėjimą ir viltį, kurių reikia siekiant dvasinio tobulėjimo. Tikėjimas Marija kaip „Motina Vilties“ teikia paguodą ir drąsos visiems, kurie susiduria su gyvenimo iššūkiais. Šis titulas pabrėžia jos svarbą krikščionių tikėjime ir jos vaidmenį kaip dangiškosios motinos, teikiančios viltį ir paguodą visiems, kurie kreipiasi į ją.