Fatimos apsireiškimai, įvykę 1917 m. Portugalijoje, yra vieni žymiausių ir įtakingiausių Mergelės Marijos apsireiškimų katalikų tikėjime. Šie įvykiai, kai Marija pasirodė trims piemenukams – Liucijai Santos bei jos pusbroliams Jacintai ir Pranciškui Marto – turėjo didžiulę įtaką XX a. katalikybei, ypač pabrėždami maldos, atgailos ir atsivertimo svarbą. Fatimos žinia, lydima stebuklų ir pranašiškų paslapčių, paveikė … [Skaityti toliau…]
Žmonija nuo seniausių laikų jautė ypatingą ryšį su augalais. Jie maitino, gydė kūną, tapo tiltu į dvasinį pasaulį. Įvairiose kultūrose augalai buvo laikomi dievų dovanomis, jų šaknys, lapai ar vaisiai simbolizavo gyvybę, išmintį, atsinaujinimą ir apsaugą. Kiekvienas šventas augalas turi savo istoriją: kur jis augo, kaip buvo naudojamas, kokius ritualus lydėjo ir kokią dvasinę prasmę … [Skaityti toliau…]
Šis kalendorius yra metinis religinės įvairovės žemėlapis, kuriame susitinka skirtingų tikėjimų žmonės, švenčiantys gyvenimą, tikėjimą, prisiminimą, tylą ar šviesą. Čia greta stovi krikščionių Kalėdos ir budistų Bodhi diena, žydų Rosh Hashanah ir musulmonų Eid al-Adha, japonų Hanamatsuri ir hinduistų Diwali. Kiekviena šventė pateikta glaustai – kada ji vyksta, kokiai religijai priklauso ir kuo svarbi. Lietuvių … [Skaityti toliau…]
Svarbiausios datos ir jų prasmės Šis kalendorius padeda sekti datas ir suprasti jų dvasinę prasmę – kodėl viena diena kviečia tylai, o kita – šventimui. Čia pateiktos pagrindinės šventės, kurias mini Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, kartu su trumpais paaiškinimais, kuo jos svarbios kiekvienam tikinčiajam ar besidominčiam tradicijomis. Sausis Sausio 1 d. – Švč. Mergelė Marija, Dievo … [Skaityti toliau…]
Išėjimo knyga (Exodus, hebrajiškai שְׁמוֹת – Šemot, „Vardai“) yra antroji Senojo Testamento ir Toros knyga, tęsianti pasakojimą, pradėtą Pradžios knygoje. Jos pavadinimas hebrajų tradicijoje kyla iš pirmųjų žodžių – „Šie yra vardai“, o graikiškas Exodus reiškia „išėjimą“ arba „išvadavimą“. Šis pavadinimas tiksliai nusako pagrindinę knygos temą: Dievo veikimą išlaisvinant Izraelio tautą iš Egipto vergijos ir … [Skaityti toliau…]
Pakartoto Įstatymo knyga (Deuteronomy, hebrajiškai דְּבָרִים – Devarim, „Žodžiai“) yra penktoji Senojo Testamento ir Toros knyga, užbaigianti Mozės penkiaknygę. Hebrajiškas pavadinimas Devarim kyla iš pirmųjų knygos žodžių – „Štai žodžiai“, o graikiškas Deuteronomion reiškia „antrasis įstatymas“ arba „pakartotas įstatymas“. Šis pavadinimas atspindi knygos esmę: joje pateikiami Mozės pamokymai ir įstatymų pakartojimas naujai kartai, kuri ruošiasi … [Skaityti toliau…]
Enciklika – tai popiežiaus rašytas laiškas, dažniausiai skirtas visiems Katalikų Bažnyčios vyskupams, bet neretai ir platesnei auditorijai – tikintiesiems ar net visai žmonijai. Enciklikose popiežius aptaria svarbias religines, moralines, socialines ar politines temas. Tai viena iš aukščiausių Bažnyčios mokymo formų, nors formaliai neprilygsta dogmai. Terminas kilęs iš graikų „enkýklios epistolē“ – „apvalus laiškas“, t. y. … [Skaityti toliau…]
Sveika, Marija, malonės pilnoji!Viešpats su Tavimi!Tu pagirta tarp moterųir pagirtas Tavo sūnus – Jėzus. Šventoji Marija, Dievo Motina,melsk už mus, nusidėjėlius,dabar ir mūsų mirties valandą.Amen. Malda „Sveika, Marija“ (Ave Maria) yra viena iš svarbiausių krikščionių maldų, skirtų pagerbti ir melstis į Mariją, Dievo Motiną. Ji yra labai gerbiama ypač katalikų tradicijoje ir yra dažnai naudojama … [Skaityti toliau…]
Garbė Dievui Tėvui,ir Sūnui,ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje,dabar ir visados,ir per amžius. Amen. Malda vadinama „Garbės Dievui“ (lotyniškai „Gloria Patri“) ir yra trinitarinė malda, skirta Dievo Trejybei – Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai. Ji dažnai naudojama krikščioniškoje liturgijoje, ypač Rožinio ir valandų liturgijos metu, ir išreiškia Dievo šlovinimą. „Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir … [Skaityti toliau…]
Šiluva, tas nedidelis Žemaitijos kampelis, kur miškai šnabžda senus pasakojimus, o dangus lyg būtų arčiau žemių. Miestelio vardas skamba kaip švelnus vėjelis tarp pušų – Šiluva. Jo šaknys siekia senus laikus, kai vieta vadinosi Būda, nes čia degino medžius pelenams, o prie tokios degyklos stovėdavo laikinieji namai darbininkams. Vėliau, kai žemė apsėjo šilų, vardas virto … [Skaityti toliau…]
Liškiava, tas Dzūkijos kampelis prie Nemuno vingio. Upės srovė šnabžda prie uolų, o miškai slepia tūkstantmečių paslaptis. Kaimo vardas – Liškiava – kilęs iš asmenvardžio Liška, pasak Teodoro Narbuto. Kiti tyrinėtojai sieja jį su vietovardžiais, reiškiančiais ‘lyški vieta’ arba ‘lapės slėptuvė’. Kai kurie kalbininkai vardą kildina net iš jotvingių kalbos pagrindų, kur „lis“ galėjo reikšti … [Skaityti toliau…]
Marijos, kaip karalienės, garbinimas po paėmimo į dangų yra svarbi katalikų tikėjimo dalis, kuri išreiškia gilų pagarbą ir meilę Švč. Mergelei Marijai, taip pat pripažįsta jos ypatingą vietą dangaus karalystėje. Ši tradicija yra susijusi su Marijos paėmimu į dangų (Assumptio) ir jos titulavimu karaliene. Marijos paėmimas į dangų Marijos paėmimas į dangų (Assumptio) yra katalikų … [Skaityti toliau…]