„Pascendi Dominici Gregis“ yra popiežiaus Pijaus X enciklika, paskelbta 1907 m. rugsėjo 8 d. Ši enciklika yra vienas iš svarbiausių dokumentų Katalikų Bažnyčios istorijoje, nes ji griežtai pasmerkė modernizmo ereziją, kuri tuo metu plito tarp tam tikrų teologų ir mąstytojų. Enciklikoje Pijus X išreiškė didelį susirūpinimą dėl šiuolaikinių idėjų, kurios, jo nuomone, kėlė grėsmę tradiciniam … [Skaityti toliau…]
Biblijoje gausu paradoksų – idėjų ir teiginių, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti prieštaringi, bet gilesnėje dvasinėje prasmėje turi logišką prasmę arba atskleidžia gilesnį tiesos sluoksnį. Paradoksai kviečia tikinčiuosius apmąstyti sudėtingus ir gilias dvasines temas. Keli svarbiausi paradoksai Biblijoje: 1. Gyvenimas per mirtį 2. Pirmieji bus paskutiniai, o paskutiniai – pirmieji 3. Jėzus – Dievas … [Skaityti toliau…]
Kristaus kančia – tai vienas iš svarbiausių įvykių krikščionybėje, dažnai vadinamas Kristaus kančia ir mirtimi. Šis įvykis apima paskutines Jėzaus gyvenimo dienas, pradedant nuo Jo suėmimo Getsemanės sode ir baigiant nukryžiavimu bei palaidojimu. Kančios aprašymą galima rasti visose keturiose evangelijose – Mato, Morkaus, Luko ir Jono. Šis įvykis krikščionims simbolizuoja didžiausią meilės ir aukos aktą … [Skaityti toliau…]
Požiūris į kerštą Biblijoje varijuoja nuo senojo įstatymo, kuris leido „akis už akį“, iki Naujajame Testamente aprašyto mokymo apie atleidimą ir meilę priešams. Štai išsamus požiūris į kerštą, remiantis įvairiais šventaisiais raštais, citatomis ir įžvalgomis. 1. Senojo Testamento požiūris: „Akis už akį“ Senajame Testamente kerštas dažnai laikomas teisingumo forma, o Dievas dažnai apibūdinamas kaip vykdantis … [Skaityti toliau…]
Knygos, rekomenduojamos perskaityti tikintiesiems krikščionims: Vaikams Pradedantiems Tikintiems Tarnautojams (kunigams ir kitiems tarnautojams) Kiekviena šių knygų rodo skirtingą tikėjimo ir tarnystės aspektą, ir jų svarba priklauso nuo skaitytojo tikėjimo kelionės etapo. Knygos tikintiesiems musulmonams apie islamą: Vaikams Pradedantiems Tikintiems Tarnautojams (imamams ir kitiems tarnautojams) Kiekviena šių knygų yra svarbi musulmonų tikėjimui, priklausomai nuo skaitytojo lygio … [Skaityti toliau…]
Judaizmas ir krikščionybė yra skirtingos religijos, turinčios savitų tikėjimų, papročių bei šventų raštų. Lietuviai daugiausiai priklauso krikščioniškai tradicijai, o žydai – judaizmui. Štai kelios pagrindinės šių religijų skirtumų sritys: Ar lietuviai nuo žydų skiriasi tikėjimu? Tikėjimo skirtumai yra reikšmingi, tačiau skirtumai nėra vien tiktai religiniai. Lietuviai dažniausiai priklauso krikščioniškai tradicijai (ypač katalikybei), kuri per amžius … [Skaityti toliau…]
1 ĮŽANGA 1.1 Jėzaus Kristaus Apreiškimas, kurį Dievas jam davė, kad jis atskleistų jo tarnams, kas turi greitai įvykti. Per savo pasiųstą angelą jis padarė jį žinomą savajam tarnui Jonui. 1.2 Šis paliudijo Dievo žodį bei Jėzaus Kristaus liudijimą – visa, ką buvo matęs. 1.3 Palaiminti pranašystės žodžių skaitytojas ir klausytojai, ir tie, kurie laikosi, … [Skaityti toliau…]
ĮŽANGA Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką patyrėme ir mūsų rankos lietė, – tai skelbiame apie gyvenimo Žodį. Gyvenimas pasirodė, ir mes regėjome ir liudijame, ir skelbiame jums amžinąjį gyvenimą, kuris buvo pas Tėvą ir pasirodė mums. Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su … [Skaityti toliau…]
Įžanga. Šventumo pašaukimas Simonas Petras, Jėzaus Kristaus tarnas ir apaštalas, gavusiems su mumis lygiai brangų tikėjimą mūsų Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus teisumu. Malonė ir ramybė teauga jums su Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu. Jo dieviška galybė padovanojo mums visa, kas praverčia gyvenimui ir maldingumui pažinimu to, kuris pašaukė mus savo šlove ir jėga. … [Skaityti toliau…]
Pasveikinimas Petras, Jėzaus Kristaus apaštalas, pakeleiviams, pasklidusiems Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje, išrinktiems išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventimu, kad būtų klusnūs ir pašlakstyti Jėzaus Kristaus krauju. Tebūnie jums keleriopai padauginta malonė ir ramybė! Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai asmeninis išpažinimas, reiškiantis gilų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali turėti skirtingas reikšmes skirtingiems žmonėms, priklausomai nuo jų tikėjimo gilumo ir asmeninės patirties. Kai kurie gali jį suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip išraišką gilios meilės ir pasitikėjimo. Tai gali būti ir maldos, ir apmąstymų, ir džiaugsmo išraiška. Šis išpažinimas pabrėžia asmeninį santykį su Dievu, kurį kiekvienas žmogus gali patirti savitai. Jis rodo, kad Jėzus yra ne tik istorinė figūra, bet ir gyvas ir veikiantis asmuo žmogaus gyvenime. Tokia išpažintis yra svarbi tikėjimo dalis, stiprinanti ryšį su Dievu ir suteikianti vilties bei stiprybės kasdieniame gyvenime. Šis asmeninis ryšys su Jėzumi yra tikėjimo pagrindas daugeliui krikščionių.