Kristaus krikštas, švenčiamas sausio 7 dieną (kai kuriose tradicijose – sausio 6 ar sekmadienį po sausio 6 dienos), yra viena svarbiausių krikščionių liturginių švenčių, žyminti Jėzaus krikštą Jordano upėje, kurį atliko Jonas Krikštytojas. Ši šventė dažnai užbaigia Kalėdų laikotarpį ir simbolizuoja Jėzaus viešojo tarnavimo pradžią. Evangelijose pasakojama, kad Jėzus, būdamas apie trisdešimties metų, atėjo į … [Skaityti toliau…]
Grabnyčios, dar vadinamos Kristaus Paaukojimo šventykloje arba Viešpaties Paaukojimo švente, yra viena iš seniausių krikščionių liturginių švenčių, švenčiama vasario 2 dieną. Ši šventė primena Evangelijoje pagal Luką aprašytą įvykį, kai Marija ir Juozapas, laikydamiesi žydų įstatymo, atnešė kūdikį Jėzų į Jeruzalės šventyklą ir paaukojo jį Viešpačiui. Tuo metu šventykloje Jėzų sutiko senolis Simeonas ir pranašė … [Skaityti toliau…]
Andriejinės, arba Šv. Andriejaus diena, yra šventė, švenčiama lapkričio 30 dieną ir dedikuota apaštalui Andriejui. Tai viena iš seniausių šventųjų dienų, kuri yra svarbi tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionių tradicijoje. Andriejus, vienas iš Jėzaus Kristaus dvylikos apaštalų, buvo pirmasis, kuris seko Jėzų ir vėliau pakvietė savo brolį Simoną Petrą taip pat tapti Kristaus sekėju. Dėl … [Skaityti toliau…]
Buvimas silpnu padaro stipriu yra vienas iš esminių teiginių, kurį apaštalas Paulius išreiškė savo laiške Korintiečiams: „Kai esu silpnas, tada esu galingas.“ (2 Kor 12, 10). Šis teiginys iš pirmo žvilgsnio atrodo prieštaringas, nes pasaulietinė logika dažniausiai sieja stiprybę su fizine galia, savarankiškumu ir gebėjimu valdyti situacijas. Vis dėlto krikščioniškas požiūris į stiprybę yra gilesnis … [Skaityti toliau…]
MŪSŲ VIEŠPATS JĖZUS KRISTUS KARALIUS Įvesdamas Kristaus Karaliaus šventę, popiežius Pijus XI norėjo iškilmingai paskelbti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus valdžią žemėje. Kristus, sielos ir sąmonės, proto ir valios Karalius, taip pat yra ir šeimų bei miestų, tautų bei valstybių Karalius. Šios dienos pamaldos – tai iškilmingas visą visatą apimančio Kristaus karališkumo patvirtinimas, atmetantis baisią ateizmo … [Skaityti toliau…]
Žodžiai „Mylėk savo artimą kaip save patį“ yra vieni iš garsiausių Jėzaus mokymų, užfiksuotų Naujojo Testamento Evangelijose (Mato 22:39, Morkaus 12:31, Luko 10:27). Ši frazė ne tik rodo esminius krikščioniškosios etikos principus, bet ir yra gilios humanistinės prasmės. Pirmiausia, ką reiškia „mylėti save“?Norint suprasti šiuos Jėzaus žodžius, svarbu pirmiausia suvokti, ką reiškia mylėti save. Savęs … [Skaityti toliau…]
Pilypo Evangelija yra viena iš gnostinių tekstų, rasta Nag Hammadi bibliotekoje 1945 m. Egipte. Ši evangelija yra susijusi su gnosticizmu – religine ir filosofine srove, kuri atsirado ankstyvame krikščionybės laikotarpyje ir pabrėžia slaptą žinojimą (gnosis) apie dieviškumą. Pilypo Evangelija: Aprašymas ir Turinys 1. Pavadinimas ir Kalba: 2. Turinys ir Tema: 3. Citatos iš Pilypo Evangelijos: … [Skaityti toliau…]
Švenčiausioji Trejybė yra viena iš pagrindinių krikščionių tikėjimo dogmų, kuri teigia, kad vienas Dievas egzistuoja trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus (Jėzus Kristus) ir Dievas Šventoji Dvasia. Nors tai trys skirtingos asmenybės, jie visi sudaro vieną esybę – vieną ir tą patį Dievą. Ši sąvoka yra unikali krikščionybei ir pabrėžia, kad Dievas yra vieningas, tačiau … [Skaityti toliau…]
Šventoji Dvasia krikščionių tikėjime yra trečiasis Švenčiausiosios Trejybės asmuo, kartu su Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi). Šventoji Dvasia laikoma dieviškuoju veiksmu pasaulyje, kuris apreiškia Dievo valią, teikia dvasinę jėgą ir yra tiesioginė Dievo buvimo išraiška. Ji yra Dievas, veikiantis tikinčiųjų gyvenimuose, stiprinantis, guodžiantis, suteikiantis išmintį ir tikėjimą. Krikščioniškoje teologijoje Šventoji Dvasia laikoma kaip … [Skaityti toliau…]
Taiginys “Tikras turtas randamas vargingume” yra vienas krikščioniškų paradoksų, atskleidžiančių dvasinio skurdo ir nuolankumo vertę. Jėzaus žodžiai: „Palaiminti beturčiai dvasia: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3) kviečia žmones suvokti, kad tikroji laimė ir turtai neateina iš materialinių gėrybių ar pasaulietinės sėkmės, bet iš gilaus dvasinio nuolankumo ir priklausomybės nuo Dievo. Šis mokymas pabrėžia, kad … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai asmeninis išpažinimas, reiškiantis gilų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali turėti skirtingas reikšmes skirtingiems žmonėms, priklausomai nuo jų tikėjimo gilumo ir asmeninės patirties. Kai kurie gali jį suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip išraišką gilios meilės ir pasitikėjimo. Tai gali būti ir maldos, ir apmąstymų, ir džiaugsmo išraiška. Šis išpažinimas pabrėžia asmeninį santykį su Dievu, kurį kiekvienas žmogus gali patirti savitai. Jis rodo, kad Jėzus yra ne tik istorinė figūra, bet ir gyvas ir veikiantis asmuo žmogaus gyvenime. Tokia išpažintis yra svarbi tikėjimo dalis, stiprinanti ryšį su Dievu ir suteikianti vilties bei stiprybės kasdieniame gyvenime. Šis asmeninis ryšys su Jėzumi yra tikėjimo pagrindas daugeliui krikščionių.