Laikinieji įžadai yra svarbus etapas žmogaus kelionėje link vienuoliško gyvenimo, kurio metu kandidatas įsipareigoja gyventi pagal vienuolyno taisykles, tačiau dar nėra visam laikui įsipareigojęs. Tai tarpinis žingsnis tarp noviciato ir amžinųjų įžadų, skirtas tolesniam dvasiniam ugdymui ir pašaukimo tikrinimui. Laikinųjų įžadų esmė Kai noviciato laikotarpis baigiasi, kandidatas, jei jaučiasi pasiruošęs ir jei vienuolyno vyresnieji mano, … [Skaityti toliau…]
„Adversus haereses“ (lot. Prieš erezijas) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas Šventojo Irenėjaus Lioniečio (apie 130–202 m.). Irenėjus buvo vienas iškiliausių II amžiaus krikščionių teologų, o šis jo darbas buvo skirtas ginčui su gnosticizmo erezijomis, kurios tuo metu plito Bažnyčioje. Knyga yra išskirtinė tuo, kad pateikia argumentuotą ir nuoseklų ortodoksinio krikščioniškojo tikėjimo gynybą … [Skaityti toliau…]
„Nedorybės žmogus“ (arba „nedorėlis žmogus“; angl. „man of lawlessness“ arba „man of sin“) yra svarbus apokaliptinio mąstymo elementas, aptariamas Antrajame laiške tesalonikiečiams. Šis terminas naudojamas apibūdinti asmenį, kuris išsiskiria kaip didžiausias priešas Dievui ir Kristui prieš paskutinįjį laiką. Paulius aprašo jį kaip esminį įvykį, kuris turi įvykti prieš Kristaus antrąjį atėjimą. Kas yra „nedorybės žmogus“? … [Skaityti toliau…]
Ant Taboro kalno per šviesėjimą (arba „Šviesėjimas“ – angl. Transfiguration) yra svarbus įvykis Jėzaus gyvenime, aprašytas Evangelijose pagal Matą, Marką ir Luką. Šis įvykis rodo Jėzaus dievišką šlovę ir yra esminė patirtis mokiniams, patvirtinanti Jo tapatybę kaip Dievo Sūnų. Istorija 1. Rengimasis įvykiui:Pasak Evangelijos pagal Matą (17:1–9), Marką (9:2–10) ir Luką (9:28–36), Jėzus paėmė tris … [Skaityti toliau…]
Jėzaus pasirodymas mokiniams prie ežero aprašytas Evangelijoje pagal Joną (21:1–14). Ši scena įvyko po Jėzaus prisikėlimo ir yra svarbi, nes ji parodo, kaip Jėzus prisijungia prie mokinių ir stiprina jų tikėjimą bei tarnystę. Štai kaip vyko šis įvykis: Istorija Prasmė Šis epizodas pabrėžia, kad Jėzus ir po prisikėlimo išlieka aktyvus savo mokinių gyvenime, suteikdamas jiems … [Skaityti toliau…]
Jėzaus pasirodymas Marijai Magdalietei po prisikėlimo yra aprašytas Evangelijoje pagal Joną (20:11–18). Ši scena yra labai svarbi, nes ji rodo Jėzaus atsigavimą iš mirties ir pirmo žmogaus, kuris pamatė prisikėlusį Kristų, rolę. Štai kaip tai vyko: Istorija Prasmė Ši scena yra labai reikšminga, nes ji atskleidžia tiek Jėzaus prisikėlimo galią, tiek svarbą, kurią Marija Magdalietė … [Skaityti toliau…]
Jėzaus maldos Tėvui yra svarbi krikščioniško tikėjimo dalis, nes jos atskleidžia Jo santykį su Dievu ir pavyzdį, kaip tikintieji turėtų melstis. Štai keletas pagrindinių momentų, kai Jėzus meldžiasi Tėvui: 1. Jėzaus malda Getsemanės soduose Evangelijoje pagal Morkų (14:32–36), Matą (26:36–46) ir Luką (22:39–46) aprašoma, kaip Jėzus meldžiasi Getsemanės soduose prieš savo areštą. Ši malda yra … [Skaityti toliau…]
Gerojo ganytojo epizodas yra svarbi Jėzaus mokymo dalis, aprašyta Evangelijoje pagal Joną 10:1–18. Šis palyginimas atskleidžia Jėzaus misiją, santykį su savo pasekėjais ir Jo atsakomybę kaip Ganytojo. Štai kaip Jėzus pasakoja šią istoriją ir ką ji reiškia: Epizodo Tekstas Jėzus sako: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas nesilipa per duris į avilių, bet lipa … [Skaityti toliau…]
Jėzaus duonos laužymas turi gilų simbolinį ir dvasinį turinį, kuris atsispindi tiek Paskutinėje vakarienėje, tiek Jėzaus pasirodyme mokiniams po Jo prisikėlimo, pavyzdžiui, kelionėje į Emausą. Šis veiksmas tapo vienu iš svarbiausių krikščioniškosios tradicijos elementų ir formavo Eucharistijos (Komunijos) apeigas. 1. Paskutinė vakarienė – Eucharistijos įsteigimas Paskutinė vakarienė buvo pirmasis kartas, kai Jėzus laužė duoną ir … [Skaityti toliau…]
Jėzaus mirtis ir palaidojimas yra aprašyti visose keturiose Evangelijose: Mato 27:45–66, Morkaus 15:33–47, Luko 23:44–56 ir Jono 19:28–42. Tai esminiai įvykiai krikščionybės istorijoje, kurie pabrėžia Jėzaus auką ir Jo misijos pilnatvę. Jėzaus mirtis 1. Tamsa ir Jėzaus mirties momentas Visų Evangelijų aprašymuose nurodoma, kad nuo šeštos iki devintos valandos (nuo vidurdienio iki trečios valandos) dieną … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai asmeninis išpažinimas, reiškiantis gilų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali turėti skirtingas reikšmes skirtingiems žmonėms, priklausomai nuo jų tikėjimo gilumo ir asmeninės patirties. Kai kurie gali jį suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip išraišką gilios meilės ir pasitikėjimo. Tai gali būti ir maldos, ir apmąstymų, ir džiaugsmo išraiška. Šis išpažinimas pabrėžia asmeninį santykį su Dievu, kurį kiekvienas žmogus gali patirti savitai. Jis rodo, kad Jėzus yra ne tik istorinė figūra, bet ir gyvas ir veikiantis asmuo žmogaus gyvenime. Tokia išpažintis yra svarbi tikėjimo dalis, stiprinanti ryšį su Dievu ir suteikianti vilties bei stiprybės kasdieniame gyvenime. Šis asmeninis ryšys su Jėzumi yra tikėjimo pagrindas daugeliui krikščionių.