Gyvenime dažnai susiduriame su laukimu. Laukiame atsakymų, sprendimų, permainų. Kai kreipiamės į Dievą su maldomis, tikimės greito atsako, bet kartais atrodo, kad Jis tyli. Ar tai reiškia, kad Jis mūsų negirdi? Ne, Biblija aiškiai sako, kad Dievas klausosi, bet atsako savo laiku, o ne tada, kai mes reikalaujame. „Mano mintys – ne jūsų mintys ir … [Skaityti toliau…]
Malda yra ne tik žmogaus kreipimasis į Dievą, bet ir Jo atsakas. Tačiau dažnai žmonės tikisi vieno varianto – kad Dievas iš karto suteiks tai, ko prašoma. Kai taip neįvyksta, gali kilti nusivylimas, abejonės ar net mintis, kad malda liko neišklausyta. Tačiau Biblija moko, kad Dievas visada atsako į maldas, tik Jo atsakymas ne visuomet … [Skaityti toliau…]
Apaštalo Pauliaus žodžiai „Be perstojo melskitės“ (1 Tesalonikiečiams 5:17) dažnai sukelia klausimų: kaip įmanoma melstis visą laiką? Ar tai reiškia, kad žmogus turi atsisakyti kasdienės veiklos ir nuolat būti maldoje? Ar Dievas tikisi, kad tikintieji praleistų visą gyvenimą kartodami maldas? Iš pirmo žvilgsnio šis raginimas atrodo sunkiai įgyvendinamas, bet jei pažvelgsime giliau, pamatysime, kad Paulius … [Skaityti toliau…]
Gyvenime neišvengiame sunkumų – ligos, netektys, išbandymai ar vidiniai prieštaravimai lydi kiekvieną žmogų. Tačiau Biblijoje Viešpats nuolat kviečia žmogų ne pasiduoti baimei, bet kreiptis į Jį, kaip tai aiškiai išreiškia Psalmė 50:15:„Šaukis manęs nelaimės dieną, ir aš išgelbėsiu tave.“ Šis kvietimas yra ne tik pažadas, bet ir svarbus dvasinis principas. Jis rodo, kad žmogui leidžiama … [Skaityti toliau…]
Maldos – tai vienas seniausių žmonijos dvasinių veiksmų, būdas bendrauti su Dievu, ieškoti atsakymų, guostis ar dėkoti. Bet kas pirmasis pradėjo melstis? Ar tai žmonių išradimas, ar Dievo įkvėpta būtinybė? Mąstant logiškai, galima manyti, kad pirmieji žmonės pradėjo melstis iš natūralaus poreikio ieškoti ryšio su aukštesne jėga. Senovės civilizacijose buvo įprasta kreiptis į dievus per … [Skaityti toliau…]
Tikėjimas – tai asmeninis ir vidinis žmogaus santykis su Dievu, aukštesne jėga ar gyvenimo prasme. Tačiau per istoriją ne kartą buvo mėginama tikėjimą primesti jėga: grasinimais, baime, net fiziniu spaudimu. Ar tikėjimas, gimstantis iš prievartos, iš tiesų gali būti tikras? Prievarta ir tikėjimas iš esmės prieštarauja vienas kitam. Tikėjimas, kuris kyla iš laisvos valios, yra … [Skaityti toliau…]
Šventieji miestai – tai pasaulio dvasinės širdys, kur susilieja tikėjimas, istorija ir žmogaus siekis priartėti prie dieviškumo. Šiame puslapyje pristatome svarbiausius šventus miestus, nuo Jeruzalės ir Mekos iki Lurdės ir Bodhgajos, kurie per amžius traukia piligrimus ir keliautojus. Kiekvienas miestas yra unikalus savo religine reikšme, kultūriniu paveldu ir dvasine atmosfera, atspindinčia skirtingų tikėjimų esmę. Kiekvieno … [Skaityti toliau…]
Religija ir kritinis mąstymas dažnai pristatomi kaip dvi priešingos jėgos – viena pagrįsta tikėjimu, kita – abejonėmis ir analize. Tačiau ar tikrai šios sąvokos nesuderinamos? Ar tikėjimas reikalauja aklo pasitikėjimo, o kritinis mąstymas nepalieka vietos dievybei? Biblija, filosofija ir istorija rodo, kad tiesa gali būti kur kas sudėtingesnė. Neretai manoma, kad tikėjimas reikalauja visiško pasidavimo … [Skaityti toliau…]
„Redemptor Hominis“ – tai popiežiaus Jono Pauliaus II pirmoji enciklika, paskelbta 1979 m. kovo 4 d., vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo. Šis dokumentas tapo viso jo pontifikato programine išraiška ir iškart iškėlė pagrindinį jo rūpestį: žmogų, jo orumą, išganymą ir pašaukimą Kristuje. „Redemptor Hominis“ reiškia „Žmogaus Atpirkėjas“. Tai – Kristus, kurio misija ir meilė … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino veikalo „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) vertimas. Tai yra praktinis vadovas diakonui Deogracijui, kaip mokyti tikėjimo pagrindų žmones, norinčius tapti krikščionimis. Augustinas čia aptaria ne tik mokymo turinį, bet ir metodiką, psichologinius aspektus bei paties mokytojo nusiteikimo svarbą. Šv. Augustino veikalas „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) buvo parašytas apie 399–400 m., … [Skaityti toliau…]
"Mano Jėzus" – tai labai asmeniškas ir individualus santykis su Jėzumi Kristumi. Kiekvieno žmogaus patirtis ir ryšys su Jėzumi yra unikalus, formuojamas per maldą, Biblijos studijas, bendravimą su bendruomene ir gyvenimiškas patirtis. Kai kurie žmonės Jėzų mato kaip savo asmeninio išgelbėjimo šaltinį, kiti – kaip moralinį pavyzdį ir įkvėpimo šaltinį. Dar kitiems Jėzus yra draugas, patarėjas ir stiprybės šaltinis gyvenimo sunkumais. Svarbu suprasti, kad nėra vieno teisingo būdo suprasti ar patirti Jėzų. Jūsų asmeninis ryšys su juo yra vertingas ir unikalus. Ieškokite gilesnio supratimo per maldą, Biblijos skaitymą ir bendravimą su kitais tikinčiais. Tikėjimas Jėzumi yra asmeninė kelionė, kurią kiekvienas eina savo tempu ir savo būdu. Svarbiausia yra nuoširdumas ir siekis artėti prie Dievo.