Biblijoje upės yra daugiau nei geografiniai objektai – jos simbolizuoja gyvybę, Dievo palaiminimą, apsivalymą ir dvasinį atgimimą. Upės teikė vandenį, būtą žemdirbystei ir išgyvenimui sausringuose Artimųjų Rytų kraštuose, todėl buvo laikomos Dievo dovana. Jos taip pat žymėjo ribas, skyrė tautas ar tapo kliūtimis, kurias Dievas padėjo įveikti, parodydamas savo galią. Pavyzdžiui, Jordano upė buvo stebuklingai … [Skaityti toliau…]
„Divino Afflante Spiritu“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1943 m. rugsėjo 30 d., per Šv. Jeronimo minėjimą. Ji laikoma lūžio tašku katalikiškame Biblijos aiškinime, nes atvėrė duris šiuolaikinei, moksliniais principais pagrįstai, bet tikėjimui paklusniai Biblijos studijai. Pavadinimas „Divino Afflante Spiritu“ reiškia „Dieviškosios dvasios įkvėptas“. Encikliką paskelbė popiežius Pijus XII, kuris pontifikavo Antrojo pasaulinio … [Skaityti toliau…]
Kino istorijoje sukurti dešimtys filmų, kurie kalba apie tikėjimą, dvasingumą ir Biblijos personas. Jų apžvalga: 1. „Kristaus kančia“ (The Passion of the Christ, 2004) Režisierius: Melas GibsonasMelo Gibsono kūrinys – tai žiaurus ir realistinis Jėzaus paskutinių valandų vaizdavimas, sukėlęs pasaulines diskusijas dėl smurto ir religinio autentiškumo. Filmas akcentuoja aukos, atsidavimo ir meilės žmonijai idėją, remdamasis … [Skaityti toliau…]
Pelenų diena – tai Gavėnios pradžia Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje. Ji žymi 40 dienų dvasinio pasiruošimo laikotarpio pradžią prieš Velykas. Ši diena kviečia atsigręžti į Dievą, atgailauti, atsisakyti nuodėmių ir susitelkti į tai, kas amžina. Pelenų diena yra kintamos datos – ji visuomet švenčiama trečiadienį, 46 dienos prieš Velykas, nes Gavėnia trunka 40 dienų, įskaitant … [Skaityti toliau…]
Garizimo kalnas (hebr. Har Gerizim) – tai kalnas Artimuosiuose Rytuose, dabartinės Vakarų Kranto teritorijoje, netoli Nabluso miesto (senovėje vadinto Sichemu). Šis kalnas ypač reikšmingas tiek senajame, tiek naujajame Biblijos laikotarpyje ir yra glaudžiai susijęs su samariečių religine istorija ir tradicijomis. Šis kalnas Biblijoje minimas kaip ypatinga vieta, kur izraelitai, vadovaujami Jozuės, išsakė palaiminimus ir prakeikimus … [Skaityti toliau…]
Neretai, kalbėdami apie Dievo buvimą žmoguje, mintimis nukeliaujame į apaštalo Pauliaus žodžius, kurie buvo rašyti ankstyvosioms krikščionių bendruomenėms: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir kad Dievo Dvasia gyvena jumyse?“ (1 Kor 3,16). Ši citata nėra tik poetinė metafora – ji parodo, jog kiekvieno žmogaus širdis gali tapti dieviško buvimo vieta, šventove, kurioje gyvena … [Skaityti toliau…]
Dievo apsireiškimas – tai gilus ir asmeniškas patyrimas, kai žmogus jaučia tiesioginį Dievo buvimą ar komunikaciją su Juo. Tai gali būti patirta per ypatingus įvykius ar kasdienes akimirkas, kai žmogaus širdis tampa jautri dieviškai artumai. Vienas iš ryškiausių biblinio Dievo apsireiškimo pavyzdžių yra Mozės patirtis prie degančio krūmo: „Kai Viešpats pamatė, kad Mozė eina pasižiūrėti, … [Skaityti toliau…]
Gyvenime dažnai susiduriame su laukimu. Laukiame atsakymų, sprendimų, permainų. Kai kreipiamės į Dievą su maldomis, tikimės greito atsako, bet kartais atrodo, kad Jis tyli. Ar tai reiškia, kad Jis mūsų negirdi? Ne, Biblija aiškiai sako, kad Dievas klausosi, bet atsako savo laiku, o ne tada, kai mes reikalaujame. „Mano mintys – ne jūsų mintys ir … [Skaityti toliau…]
Malda yra ne tik žmogaus kreipimasis į Dievą, bet ir Jo atsakas. Tačiau dažnai žmonės tikisi vieno varianto – kad Dievas iš karto suteiks tai, ko prašoma. Kai taip neįvyksta, gali kilti nusivylimas, abejonės ar net mintis, kad malda liko neišklausyta. Tačiau Biblija moko, kad Dievas visada atsako į maldas, tik Jo atsakymas ne visuomet … [Skaityti toliau…]
Apaštalo Pauliaus žodžiai „Be perstojo melskitės“ (1 Tesalonikiečiams 5:17) dažnai sukelia klausimų: kaip įmanoma melstis visą laiką? Ar tai reiškia, kad žmogus turi atsisakyti kasdienės veiklos ir nuolat būti maldoje? Ar Dievas tikisi, kad tikintieji praleistų visą gyvenimą kartodami maldas? Iš pirmo žvilgsnio šis raginimas atrodo sunkiai įgyvendinamas, bet jei pažvelgsime giliau, pamatysime, kad Paulius … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai gilus ir asmeninis pareiškimas, reiškiantis stiprų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali reikšti įvairius dalykus, priklausomai nuo asmens tikėjimo ir patirties. Kai kurie gali tai suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip meilės ir pasitikėjimo išraišką. Tai gali būti ir apibendrinimas asmeninio santykio su Dievu, kuriame Jėzus užima centrinę vietą. Šis pareiškimas gali būti maldos, liudijimo ar tiesiog asmeninio įsitikinimo dalis. Jis atspindi gilią dvasinę patirtį ir asmeninį ryšį su krikščionių tikėjimo centru. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus santykis su Jėzumi yra unikalus ir asmeninis. Šis teiginys yra tikėjimo išpažinimas, perteikiantis asmeninę tikėjimo patirtį ir ryšį su Dievu.