Halelio psalmių ciklas yra svarbi žydų liturgijos dalis, naudojama per tam tikras šventes ir džiaugsmingas progas, siekiant išreikšti dėkingumą ir šlovę Dievui. Hebrajiškai žodis „Hallel“ reiškia „šlovinimą“, o ciklas susideda iš specifinių psalmių, kurios giedamos ar skaitomos per šventes, tokias kaip Pascha (Pesach), Neraugintos duonos savaitė, Šavuot, Sukot ir Chanuka. Halelio psalmių ciklas apima šešias … [Skaityti toliau…]
Neraugintos duonos savaitė, hebrajiškai vadinama Chag HaMatzot, yra svarbi žydų religinė šventė, glaudžiai susijusi su Pascha (Pesach). Ši savaitė, trunkanti septynias dienas Izraelyje (arba aštuonias diasporoje), minima pavasarį ir pabrėžia izraelitų išvadavimą iš Egipto vergovės. Jos pagrindinis simbolis – nerauginta duona, vadinama maca, kuri primena skubų tautos išėjimą iš Egipto. Neraugintos duonos savaitė yra biblinė … [Skaityti toliau…]
Žydų Pascha, hebrajiškai vadinama Pesach, yra viena svarbiausių ir seniausių žydų religinių švenčių, švenčiama pavasarį. Ji mena izraelitų išvadavimą iš Egipto vergovės, kaip aprašyta Senojo Testamento Išėjimo knygoje. Ši šventė yra religinė ir kultūrinė, jungianti žydų bendruomenes visame pasaulyje. Pascha (Pesach) hebrajų kalboje reiškia „praėjimą pro šalį“ arba „perėjimą“. Šis pavadinimas rodo pagrindinį šventės įvykį … [Skaityti toliau…]
Skraidančio makaronų monstro bažnyčia, lietuviškai dar vadinama Pastafarianizmu, yra satyrinis religinis judėjimas, įkurtas 2005 m. Jungtinėse Valstijose. Oficialiai vadinama „Church of the Flying Spaghetti Monster“, ji buvo sukurta kaip protestas prieš kreacionizmo mokymą mokyklose, pabrėždama mokslo ir religijos atskyrimo svarbą. Šis judėjimas naudoja humorą ir absurdo elementus, kad kritikuotų religinį dogmatizmą ir skatintų kritinį mąstymą. … [Skaityti toliau…]
„Jei kas nors man įrodytų, kad Kristus yra už tiesos ribų, ir iš tiesų taip būtų, kad tiesa ne su Kristumi, tuomet labiau norėčiau likti su Kristumi nei su tiesa“. Šie garsūs Fiodoro Dostojevskio žodžiai drąsiai skamba ir šiandien. Jie kelia provokuojantį klausimą: ką reiškia rinktis Kristų vietoj „abstrakčios“ tiesos? Argi tiesa ir Kristus galėtų … [Skaityti toliau…]
Kai kas nors praneša apie rastą pirmojo amžiaus žydų kapą, tai tik dar vienas istorinis įvykis. Bet jei ant akmens išraižyta: „Jėzus, Nazareto sūnus“ – pasaulis nustoja kvėpuoti. Ne dėl to, kad mokslas rastų kaulus. O todėl, kad krikščionybė stovi ant vieno stebuklo – prisikėlimo. Pašalink jį – ir visos Evangelijos tampa poetiniais metraščiais apie … [Skaityti toliau…]
Žmogaus širdyje glūdi troškimas, kurio niekas šioje žemėje negali iki galo numalšinti. Tai ne tik alkis duonai ar vandeniui – tai giluminė ilgesio būsena, nukreipta į Kūrėją. Didžiausia žmogaus laimė – būti su Dievu, pažinti Jo meilę, patirti Jo artumą. Ir vis dėlto ši laimė nėra pasiekiama vien žmogiškomis pastangomis. Tai slėpinys, į kurį galima … [Skaityti toliau…]
ėzus kaip Duona ir Jėzus kaip Tarnas susilieja į vieną galingą simbolį – gyvybės dovanojimą iš meilės. Kristus yra Tėvo Duona, nes Jis pats save atiduoda pasauliui. Jis nesaugo gyvybės sau – Jis ją dalina, kaip duona dalijama alkaniems. Tokiu būdu Jėzus tampa ne tik siųstuoju, bet ir maistu tiems, kuriuos myli. Evangelijoje pagal Joną … [Skaityti toliau…]
Vienuolinis klusnumas nėra paprastas paklusimas nurodymams – tai gilaus tikėjimo ir pasitikėjimo kelias, kuriuo žmogus laisvai pasirenka sekti Jėzumi, klusniu Tėvo valiai iki mirties ant kryžiaus. Kristus savo gyvenimu parodė, kad paklusnumas nėra nelaisvė, o priešingai – tai laisvė mylėti be savanaudiškumo, gyventi ne sau, o tam, kuris duoda gyvenimą. Kai vienuolis duoda klusnumo įžadą, … [Skaityti toliau…]
Golgota (arba Kalvarija) – tai nedidelis kalnelis Jeruzalės pakraštyje, kuris tapo vienu svarbiausių visos krikščionybės simbolių, nes būtent ten, ant to kalno, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Hebrajiškai „Golgotha“ reiškia „kaukolės vieta“, o lotyniškai „Calvaria“ – taip pat „kaukolė“. Kodėl toks pavadinimas? Kai kurie mano, kad kalno forma priminė kaukolę, kiti – kad tai buvo vieta, … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai gilus ir asmeninis pareiškimas, reiškiantis stiprų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali reikšti įvairius dalykus, priklausomai nuo asmens tikėjimo ir patirties. Kai kurie gali tai suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip meilės ir pasitikėjimo išraišką. Tai gali būti ir apibendrinimas asmeninio santykio su Dievu, kuriame Jėzus užima centrinę vietą. Šis pareiškimas gali būti maldos, liudijimo ar tiesiog asmeninio įsitikinimo dalis. Jis atspindi gilią dvasinę patirtį ir asmeninį ryšį su krikščionių tikėjimo centru. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus santykis su Jėzumi yra unikalus ir asmeninis. Šis teiginys yra tikėjimo išpažinimas, perteikiantis asmeninę tikėjimo patirtį ir ryšį su Dievu.