1909 metų pavasarį popiežius Pijus X paskelbė encikliką Communium rerum, skirtą pažymėti 800-ąsias šventojo Anzelmo iš Kenterberio mirties metines. Tai buvo ne tik pagarbus teologinio šviesulio paminėjimas, bet ir aktuali reakcija į Bažnyčios laikmečio iššūkius. Pijus X, valdęs nuo 1903 metų, siekė stiprinti tikėjimo pagrindus modernizmo iššūkių akivaizdoje. Jo enciklikos dažnai išryškina aiškų grįžimą prie … [Skaityti toliau…]
Encikliką Pascendi dominici gregis (lot. „Ganydami Viešpaties bandą“) 1907 m. rugsėjo 8 d. paskelbė popiežius Pijus X. Šis dokumentas buvo vienas ryškiausių jo pontifikato veiksmų, nukreiptų prieš modernizmą – intelektualinę srovę, kurią Vatikanas laikė didžiausia grėsme katalikų tikėjimui XX a. pradžioje. Pavadinimas paimtas iš Jono Evangelijos (21:17), kur Jėzus liepia Petrui „ganyti“ savo bandą. Lietuviški … [Skaityti toliau…]
Encikliką Une fois encore (liet. „Dar kartą“) 1907 m. sausio 6 d. paskelbė popiežius Pijus X (1903–1914 m. pontifikatas). Ji buvo skirta Prancūzijos katalikams ir dėstė Bažnyčios poziciją dėl valstybės ir religijos atskyrimo, kuris tuo metu buvo aktyviai vykdomas Prancūzijoje. Enciklika atspindėjo popiežiaus nerimą dėl sekuliarizacijos ir kovos už katalikų teises. Enciklikos pavadinimas prancūzų kalba … [Skaityti toliau…]
1906 m. rugpjūčio 10 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Gravissimo officii munere, skirtą Prancūzijos arkivyskupams ir vyskupams. Šis dokumentas buvo tiesioginė reakcija į 1905 m. gruodžio 9 d. Prancūzijos įstatymą dėl Bažnyčios ir valstybės atskyrimo, kuris nutraukė 1801 m. Konkordatą tarp Šventojo Sosto ir Prancūzijos Respublikos. Popiežius jau anksčiau, 1906 m. vasario 11 d., … [Skaityti toliau…]
1906 m. liepos 28 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Pieni l’animo, skirtą Italijos arkivyskupams ir vyskupams. Šiuo dokumentu jis reagavo į nerimą keliančias tendencijas tarp Italijos dvasininkijos, ypač jaunųjų kunigų, kurie demonstravo nepaklusnumą ir nepriklausomybę nuo bažnytinės hierarchijos. Enciklikos pavadinimas Pieni l’animo iš italų kalbos reiškia „Pilna siela“ arba „Siela pilna“. Lietuviškai šis dokumentas … [Skaityti toliau…]
Encikliką Iucunda sane („Iš tiesų džiugu“) paskelbė popiežius Pijus X 1904 m. kovo 12 d., pažymėdamas 1300 metų sukaktį nuo šv. Grigaliaus Didžiojo išrinkimo popiežiumi (590 m.). Ši enciklika nėra tik istorinės atminties gestas – tai apmąstymas apie Bažnyčios ganytojo pareigas, liturginio gyvenimo svarbą, pastoracijos kryptį ir atsaką į šiuolaikinius iššūkius. Pijus X šv. Grigalių … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad diem illum laetissimum („Iki tos laimingosios dienos“) paskelbė popiežius Pijus X 1904 m. vasario 2 d., minint 50-ąsias Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo metines. 1854 m. popiežius Pijus IX paskelbė, kad Švč. Mergelė Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės – tai tapo oficialiu katalikų tikėjimo teiginiu. Po pusės amžiaus Pijus X norėjo ne tik … [Skaityti toliau…]
Pavadinimas Tametsi futura prospicientibus pažodžiui reiškia „Nors ir žvelgiant į ateitį“. Lietuviškai dažniausiai verčiamas kaip „Apie Jėzaus Kristaus Karališkumą“, „Kristaus viešpatavimą visuomenei“, arba tiesiog „Apie Kristų kaip karalių“. Kai kur dokumentas vadinamas „Enciklika apie Kristaus viešpatavimą žmonėms ir tautoms“. Enciklika paskelbta 1900 m. lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų dieną. Autorius – popiežius Leonas XIII, … [Skaityti toliau…]
Enciklikos Annum sacrum pavadinimas reiškia „Šventieji metai“. Lietuviškai ji dažniausiai vadinama „Apie žmonijos pašventimą Švenčiausiajai Jėzaus Širdžiai“ arba trumpiau – „Žmonijos paaukojimas Jėzaus Širdžiai“. Šis dokumentas žymi istorinį įvykį – visos žmonijos paaukojimą Kristaus Širdžiai pirmą kartą Katalikų Bažnyčios istorijoje. Encikliką parašė popiežius Leonas XIII, paskelbta 1899 m. gegužės 25 d. Tai buvo paskutiniųjų jo … [Skaityti toliau…]
Enciklikos pavadinimas „Divinum illud munus“ reiškia „Dieviškoji dovana“ arba „Tas dieviškas uždavinys“. Lietuviškai dažniausiai verčiama kaip „Apie Šventąją Dvasią“ arba „Apie Šventosios Dvasios veikimą Bažnyčioje“. Tai pirmoji enciklika Katalikų Bažnyčios istorijoje, skirta išskirtinai Šventajai Dvasiai. Encikliką parašė popiežius Leonas XIII, paskelbta 1897 m. gegužės 9 d., per Sekminių sekmadienį. Dokumentas buvo skirtas pasirengimui Sekminėms, tačiau … [Skaityti toliau…]
"Mano Jėzus" – tai labai asmeniškas ir individualus išgyvenimas. Kiekvienas tikintis žmogus turi savo santykį su Jėzumi Kristumi, savo supratimą apie jo vaidmenį savo gyvenime. Tai gali būti giliai asmeninė patirtis, apimanti maldą, Biblijos studijas, dalyvavimą bažnyčios gyvenime ar tiesiog tylų apmąstymą. Jėzus Kristaus paveikslas kiekvieno žmogaus širdyje gali būti skirtingas, priklausomai nuo individualaus tikėjimo kelio ir patirties. Kai kurie gali matyti Jėzų kaip savo gelbėtoją, kiti – kaip mokytoją, dar kiti – kaip draugą. Svarbiausia yra tai, kad šis santykis yra autentiškas ir padeda žmogui augti dvasine prasme. Jėzus Kristaus asmenyje slypi galinga viltis ir meilė, kuri gali apšviesti ir pakeisti gyvenimą. Todėl "Mano Jėzus" yra ne tik religinis terminas, bet ir giliai asmeninė tikėjimo išraiška.