Mano Jėzus – tai ne knygoje parašytas personažas, ne tik Bažnyčios skelbiama tiesa, o gyvas, kasdienis lydintis asmuo, kurio buvimą jaučiu tyliausiose savo valandose. Kiekvienas žmogus, net jei to nesuvokia, turi savo santykį su Dievu – jis gali būti tylus, maištingas, artimas ar ilgesingas, bet jis yra. Ir kai sakau „Mano Jėzus“, neturiu omenyje vien … [Skaityti toliau…]
Jėzaus kreipimasis į Dievą Tėvą, nors jis pats yra Dievas įsikūnijęs, kyla iš krikščioniškosios Trejybės doktrinos, kuri teigia, kad Dievas yra vienas, bet egzistuoja trimis asmenimis: Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi (Jėzumi Kristumi) ir Šventąja Dvasia. Kiekvienas iš šių asmenų yra pilnavertis Dievas, bet kartu jie sudaro vieną esybę. Tai reiškia, kad Jėzus, nors ir yra … [Skaityti toliau…]
Jėzaus stebuklas, kai Jis išlaisvino apsėstą žmogų nuo demonų, yra aprašytas trijose sinoptinėse Evangelijose: Mato 8:28–34, Morkaus 5:1–20 ir Luko 8:26–39. Šis įvykis yra vienas iš galingiausių Jėzaus stebuklų, atskleidžiantis Jo absoliučią valdžią net prieš piktąsias dvasias, kurios apsėdo ir kankino žmones. Įvykio aplinkybės Jėzus ir Jo mokiniai perplaukė Galilėjos jūrą ir atvyko į Gerasos … [Skaityti toliau…]
Jėzus buvo nukryžiuotas vietoje, vadinamoje Golgota, kuri išvertus iš aramėjų kalbos reiškia “Kaukolės vieta”. Evangelijose ši vieta minima kaip esanti už Jeruzalės miesto sienų. Golgotos vieta Dabartinė vieta Šventojo Kapo bažnyčia, kuri yra vienas svarbiausių krikščionių piligrimystės objektų, stovi Jeruzalėje ir laikoma vieta, kur Jėzus buvo nukryžiuotas, palaidotas ir prisikėlė. Ši bažnyčia buvo pastatyta IV … [Skaityti toliau…]
Jėzaus Kristaus gyvenimas ir mirtis yra esminiai krikščionybės įvykiai, tačiau tikslūs istoriniai duomenys apie jo gyvenimą ir mirtį lieka diskusijų objektu tarp istorikų ir teologų. Pagal evangelijas ir istorinius šaltinius, Jėzus mirė maždaug 30-33 mūsų eros metais. Nors tikslūs metai yra neaiškūs, dauguma mokslininkų sutinka, kad Jėzus mirė maždaug 30-33 mūsų eros metuose, atsižvelgiant į … [Skaityti toliau…]
Jėzus yra centrinė krikščionybės figūra, laikomas Dievo Sūnumi ir žmonijos Gelbėtoju. Krikščionys tiki, kad Jėzus Kristus yra Mesijas, pranašautas Senojo Testamento raštuose, ir kad Jo gyvenimas, mokymai, mirtis ir prisikėlimas yra pagrindas krikščioniškam tikėjimui. Jėzus gimė maždaug 4–6 metais prieš mūsų erą Betliejuje, Judėjoje (dabartinėje Palestinoje), o jo motina Marija buvo jauna žydė, kuri, kaip … [Skaityti toliau…]
Knyga „Jėzus Kristus – kalbu jums vėl“ pristato įdomią dvasinio bendravimo ir mokymo paradigmą. Joje yra užrašyti mokymai, perduoti per tarpininką, kuris teigia užmezgęs ryšį su Jėzumi. Knyga skirta tiems, kurie ieško dvasinės gilumos, nori plėsti savo sampratą apie Dievą, žmogaus prigimtį ir visatos struktūrą. Ji kelia klausimus apie žmogaus santykį su Dievu, įtvirtindama idėją, … [Skaityti toliau…]
Klausimas „Kodėl Jėzus negrįžta?“ per du tūkstančius metų ne kartą kėlė diskusijas tarp tikinčiųjų. Jis kyla iš nuoširdaus ilgesio, kartais – nusivylimo, o kartais – tiesiog noro suprasti Dievo planą. Naujajame Testamente randame pažadų apie antrąjį Kristaus atėjimą, tačiau kodėl šis įvykis, regis, vis dar neįvyko? Ar Jėzus tikrai sugrįš, o gal tai tik alegorija, … [Skaityti toliau…]
Verta klausti ne tik kaip atrodė Jėzus, bet ir kodėl žmonės nori tai žinoti. Jėzaus su ilgais plaukais ir barzda įvaizdis peržengė istorinę realybę ir tapo kolektyvinės vaizduotės archetipu. Jo veidas šiandien primena ikonišką atpažinimo ženklą: jei paveiksle matai ilgus plaukus, barzdą, ramias akis – tikėtina, kad protas automatiškai sušunka „Jėzus“. Tai ne tik religinė … [Skaityti toliau…]
Naujajame Testamente Jėzus ne kartą vadinamas „rabbi“ – tai hebrajiškas žodis, reiškiantis „mano mokytojau“. Pirmojo amžiaus žydų kultūroje šis terminas buvo pagarbus kreipinys į Rašto aiškintoją, mokytoją, dar neturintis griežtai oficialaus statuso, kaip vėlesnių laikų rabinams. Žodis „rabbi“ tuo metu nusakė žmogų, kuris mokė iš Šventojo Rašto, aiškino Įstatymą ir turėjo sekėjų – būtent taip … [Skaityti toliau…]
"Jėzus mano" – tai asmeninis išpažinimas, reiškiantis gilų tikėjimą ir ryšį su Jėzumi Kristumi. Šis teiginys gali turėti skirtingas reikšmes skirtingiems žmonėms, priklausomai nuo jų tikėjimo gilumo ir asmeninės patirties. Kai kurie gali jį suprasti kaip pripažinimą Jėzaus kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, kiti – kaip išraišką gilios meilės ir pasitikėjimo. Tai gali būti ir maldos, ir apmąstymų, ir džiaugsmo išraiška. Šis išpažinimas pabrėžia asmeninį santykį su Dievu, kurį kiekvienas žmogus gali patirti savitai. Jis rodo, kad Jėzus yra ne tik istorinė figūra, bet ir gyvas ir veikiantis asmuo žmogaus gyvenime. Tokia išpažintis yra svarbi tikėjimo dalis, stiprinanti ryšį su Dievu ir suteikianti vilties bei stiprybės kasdieniame gyvenime. Šis asmeninis ryšys su Jėzumi yra tikėjimo pagrindas daugeliui krikščionių.